regiòninė geològija, geologijos šaka, tirianti rajono, regiono, šalies, žemyno, vandenyno geologinę sandarą, uolienomis virtusias nuosėdas bei jų sudėtį, fosilijas, stratigrafiją, stratigrafinių kompleksų erdvinį pasiskirstymą ir padėtį, uolienų slūgsojimo sąlygas, deformacijas, paplitimą, kilmę, amžių, facijas, tektonines struktūras, paviršiaus reljefo formas, regiono geologinę istoriją.
Regioninės geologijos tyrimo būdai: geologinė nuotrauka, gilusis, struktūrinis, kartografuojamasis gręžimas, litologiniai, geocheminiai, geofiziniai, paleontologiniai ir stratigrafiniai (litostratigrafiniai, biostratigrafiniai, ekostratigrafiniai), facijų, struktūriniai, tektoniniai ir paleogeografiniai tyrimai, aerovizualiniai stebėjimai, aerovaizdų iš lėktuvų ir kosminių aparatų nuotraukų dešifravimas ir kita. Pagal tyrimų duomenis sudaromas regiono geologinis žemėlapis, kuris atspindi visą geologinių duomenų kompleksą, regiono geologinius ypatumus. Geologiniame žemėlapyje pateikiama legenda, geologiniai pjūviai, kurie rodo regiono giluminę sandarą. Kartais sudaromi specialūs regiono geologiniai žemėlapiai: litologinis, facijų, kuris dažnai jungiamas su paleogeografiniu, struktūrinis, formacinis, tektoninis, kvartero geologinis, geomorfologinis, hidrogeologinis, inžinerinis geologinis, naudingųjų iškasenų ir kiti. Juose regiono atskirų geologijos šakų tyrimo duomenys nagrinėjami detaliau.
Alpių regiono geologinės sandaros žemėlapis
Lietuvoje
Lietuvoje regioninės geologijos tyrimai glaudžiai susiję su litologija, petrografija, paleontologija, stratigrafija, facijomis, tektonika, paleogeografija, geologiniu kartografavimu, gręžimo darbais ir kita. Regioninės geologijos darbų yra paskelbę: V. Baltrūnas, J. Dalinkevičius, A. Gaigalas, A. Grigelis, T. R. Jankauskas, J. Kisnėrius, O. Kondratienė, V. Korkutis, P. Lapinskas, J. Laškovas, G. Motuza, V. Narbutas, Č. Pakuckas, J. Paškevičius, K. Sakalauskas, P. Suveizdis, A. Šliaupa, S. Šliaupa, A. E. Trimonis, P. Vaitiekūnas, S. Žeiba ir kiti.
1762