regionzmas, regionų reikšmę pabrėžianti pažiūrų sistema ir judėjimas. Regionizmo šalininkai siekia ūkiniu, kultūriniu, politiniu ar kitokiu aspektu stiprinti regionų įtaką šalies gyvenime ir priešinasi per dideliam valstybės centralizavimui ir unifikavimui neatsižvelgiant į regionų interesus, jų etninį, religinį, kultūrinį ar kitokį savitumą. Regionizmas glaudžiai susijęs su federalistų (federalizmas) nuostatomis, kurios pabrėžia unitarinės valstybės biurokratizaciją ir centralizuoto valdymo neefektyvumą. Regionizmo šalininkų svarbiausi reikalavimai: politinio proceso demokratizavimas daugiau galių suteikiant regionams, regionų autonomija centrinei valdžiai paliekant spręsti tik klausimus, kurių neįmanoma išspręsti vietoje, skirtingoms šalims priklausančių regionų tiesioginis bendradarbiavimas.
Kaip pažiūrų sistema regionizmas atsirado 19 amžiuje. Iš pradžių šios idėjos šalininkai apgailestavo, kad nyksta provincijų gyvenimo įvairiapusiškumas (tuo jie buvo artimi romantikams), siekė jį išsaugoti, pvz., siūlydami, kad vietinės valdžios struktūros turėtų susikurti remiantis konkrečios vietovės istorinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis. Po Antrojo pasaulinio karo veikiami regionizmo idėjų daugelis Vokietijos ir Italijos žemių ir provincijų išsaugojo savitumą, bet regionistinių valstybės sandaros projektų iki 20 a. paskutinių dešimtmečių buvo palyginti mažai, vyravo vadinamoji netolygios regionų plėtros likvidavimo teorija. Padėtis keitėsi stiprėjant patiems regionams, kai regionines visuomeninio gyvenimo sanklodas dauguma pripažino vertybe, o visuomenės struktūra tapo tiek sudėtinga, kad labiau prireikė įvairių lygių valstybės sudėtinių dalių interesų derinimo, nei socialinių ir politinių santykių hierarchizacijos. Europos Sajungoje daugėjo regionų bendradarbiavimo ir transnacionalinių regionų kūrimosi šalininkų, jų pastangomis įsteigtas Regionų komitetas. 21 a. pradžioje regionalistai mano, kad reikia ieškoti centro ir periferijos, valstybės ir etninių interesų, valstybinės valdžios galių ir piliečių teisių balanso, jie tiki, kad į daugumą šių klausimų geriausiai atsakys gyvenimiška praktika, t. y. ilgainiui reikiami valdžios institutai susikurs ten, kur jų labiausiai reikės ir jie bus efektyviausi. Regionų interesus į politinį lygį keliančių regioninių partijų vaidmuo nevienareikšmis. Jų atsiradimas mažina separatistines tendencijas valstybėje, bet dalis regioninių partijų kartais tampa regiono atsiskyrimo (nepriklausomybės) siekiančiomis jėgomis.
regionalistai; regioninės partijos