registriniai kazokai

regstriniai kazõkai, rejèstriniai kazõkai, 16 a. antros pusės–17 a. pirmos pusės Ukrainos kazokai, Abiejų Tautų Respublikos vyriausybės priimti į karo tarnybą. Jie būdavo surašomi į ypatingą sąrašą – registrą (rejestrą). Registrinių kazokų kariuomenė sukurta 1572, kad gintų Abiejų Tautų Respublikos pietines ir rytines sienas nuo totorių. Registriniai kazokai buvo atleisti nuo mokesčių, gaudavo atlyginimą pinigais ir apranga, turėjo savivaldą, teismą. Jie tapo aukščiausiu kazokų sluoksniu, siekiančiu savo teisėmis prilygti Abiejų Tautų Respublikos bajorams (į registrą neįrašytų kazokų padėtis buvo panaši į valstiečių padėtį). Registrinių kazokų skaičius nuolat keitėsi. Iš pradžių priklausė nuo valstybės karinių reikmių: 1572 jų buvo apie 300, 1617 – 1000, 1619 – 3000, 1625 – 6000, 1630 – 8000, 1637 – 6000. 17 a. registrinių kazokų skaičiaus klausimas buvo nuolatinių Abiejų Tautų Respublikos vyriausybės ir kazokų vyresnybės konfliktų ir daugelio kazokų sukilimų priežastis: bandymai sumažinti registrinių kazokų kariuomenę dažnai sukeldavo jų riaušes, kurios virsdavo organizuotais sukilimais. Registrinių kazokų skaičius (jis buvo nustatomas valstybės ir kazokų susitarimais) kito keičiantis karinio konflikto eigai: sėkmingai klostantis B. Chmelnyckio kazokų sukilimui 1649 pasirašyta Zborovo sutartis numatė registrinių kazokų skaičių padidinti iki 40 000. Po kazokų pralaimėjimo Berestečko mūšyje 1651 Bila Cerkvos sutartimi registrinių kazokų skaičius sumažintas iki 20 000. 17 a. antroje pusėje–18 a. Rusijai priklausančioje Kairiakrantėje Ukrainoje irgi buvo sudaromi valstybei tarnaujančių kazokų registrai.