regrèsija (lot. regressio – ėjimas, judėjimas atgal), atsitiktinio dydžio Y (regresanto, priklausomo dydžio) tipinių (vidutinių) reikšmių priklausomybė nuo kito arba kelių kitų (atsitiktinių) dydžių (regresorių, paaiškinančių kintamųjų), X įgyjamų reikšmių x. Išreiškiama dydžio Y sąlyginiu vidurkiu E(Y|X = x) = g (x) su sąlyga X = x. Funkcija g vadinama regresijos funkcija, jos grafikas – regresijos kreive (paviršiumi, kai paaiškinantys kintamieji yra keli). Pvz., namų ūkio išlaidų maistui priklausomybė nuo pajamų, nedarbo lygio nuo darbo užmokesčio ir išsilavinimo, valdžios išlaidų socialinei rūpybai nuo surenkamų mokesčių ir viešosios nuomonės, benzino kainų nuo paklausos, naftos kainų ir politinių įvykių. Regresijos funkcija g gali būti parametrinė g(x) = g(x; β), kai ją aprašo baigtinis skaičius parametrų β arba yra neparametrinė. Paprasčiausias parametrinės regresijos funkcijos pavyzdys – g(x; β) = β0 + β1x, netiesinės regresijos funkcijos – g(x; β) = β0x/(β1 + x). Bendresniu atveju regresija – priklausomo dydžio Y sąlyginio skirstinio kurio nors parametro (dispersijos, kvantilių, skalės ir panašiai) priklausomybė nuo paaiškinančio kintamojo X (ar kelių nepriklausomų kintamųjų) reikšmių.
Terminą regresija pirmasis 1886 pavartojo F. Galtonas, aprašydamas aukštų protėvių palikuonių ūgio regresiją link populiacijos vidutinio ūgio.
280