rechsbaneriai (vok. Reich – valstybė, imperija + Banner – vėliava), Weimaro respublikos laikotarpio sukarintos organizacijos respublikinei santvarkai ginti nariai. Tikslas – priešintis nacių, monarchistų ir komunistų sukarintoms grupėms, mokyti gyventojus gerbti naująją respubliką, jos vėliavą ir konstituciją.
1924 02 22 Magdeburge organizaciją įkūrė Vokietijos socialdemokratų, Centro ir Vokiečių demokratų partijos bei profesinių sąjungų atstovai (vyravo socialdemokratai). Tai buvo atsakas į dešiniųjų Alaus pučą Miunchene ir komunistų 1923 Hamburge organizuotą sukilimą. Organizacijos branduolį sudarė Pirmojo pasaulinio karo veteranai. Organizaciniu požiūriu reichsbaneriai buvo suskirstyti į politines ir karines organizacijas. Politiniam sparnui vadovavo Federalinė administracija (sudarė vienas arba du pirmininkai, trys deputatai nuo visų partijų, iždininkas, kasininkas, sekretorius, techninės tarnybos vadovas, jaunimo organizacijų vadovas, 15 konsultantų). Žemiau buvo apygardų (gaus), rajonų ir vietinės organizacijos. Reichsbanerių veikloje dalyvaujančios partijos rinko vietos vykdomuosius komitetus. Lygiagrečiai veikė karinė struktūra. Pradedant apygarda ir aukščiau karinė ir politinė struktūros sutapo (t. y. abiem dalims vadovavo tie patys asmenys). 1932 buvo apie 3 mln. reichsbanerių.
reichsbaneriai švenčia pirmąsias organizacijos įkūrimo metines (Magdeburgas, 1925)
Į valdžią atėjus nacionalsocialistams reichsbanerių veikla 1933 uždrausta, tik nedidelė dalis jų tęsė veiklą pogrindyje, buvo gaudomi ir siunčiami į koncentracijos stovyklas. 1953 organizacijos (pavadinta Aktyvių demokratų susivienijimas) veikla atkurta, ji daugiausia užsiima švietėjišku darbu.