Reichsratas

Rechsratas (vok. Reichsrat < Reich – valstybė, imperija + Rat – taryba), 1867–1918 Austrijos‑Vengrijos dualistinės monarchijos vakarinės dalies (Cisleitanijos) parlamentas. Posėdžiavo Vienoje. Sudarė aukštieji (Ponų) ir žemieji (Atstovų) rūmai. Ponų rūmuose posėdžiavo imperatoriškosios šeimos visi pilnamečiai princai (erchercogai) ir Austrijos bajorų giminių atstovai, kuriems imperatorius suteikė tokią paveldimą teisę, taip pat arkivyskupai ir vyskupai, imperatoriaus malone posėdžiauti paskirti valstybei nusipelnę asmenys. Atstovų rūmų narius iki 1873 skyrė žemių landtagai, vėliau 6 metams rinko kelių kategorijų (kurijų) rinkėjai: stambūs žemvaldžiai (85 deputatus), ne mažiau kaip 5 guldenus tiesioginių mokesčių mokantys miestiečiai (118 deputatų), didžiųjų miestų prekybos rūmai (21 deputatą), ne mažiau kaip 5 guldenus mokantys kaimiškųjų apygardų gyventojai (129 deputatus). Nuo 1896 visuotiniais rinkimais buvo renkami dar 72 deputatai. Nuo 1907 Atstovų rūmus tiesiogiai ir slaptu balsavimu rinko visi 24 metus sukakę vyrai, kurie vienoje vietoje pragyveno bent 1 metus. Įstatymų leidybos iniciatyva priklausė abejiem rūmams, abeji turėjo patvirtinti ir kiekvieną įstatymą (išskyrus straipsnius, susijusius su biudžetu ir kariniu šaukimu, kuriuos galėjo priimti vieni Atstovų rūmai).