Reichstagas

Rechstagas (vok. Reichstag < Reich – valstybė, imperija + Tag – susirinkimas, taryba), Šventosios Romos imperijos luomų susirinkimas. Pradėjo formuotis iš senovės germanų genčių kunigaikščių papročio susirinkus aptarti svarbiausius frankų karalystės klausimus. Iš pradžių tokių susirinkimų (hoftagų) vieta ir laikas nebuvo nustatyta, jame galintys dalyvauti bajorai ir aukštieji dvasininkai susitikdavo iškilus reikalui. Nuo 1100 hoftagus imperatorius šaukdavo imperijos miestuose arba vyskupijų centruose. Juose svarstyti karo ir taikos klausimai, santykiai su popiežiumi ir kitomis valstybėmis. Hoftago sudėtis ir kompetencija nebuvo tiksliai apibrėžta. Ilgainiui imperijos kunigaikščių galia didėjo, imperatoriaus tiesioginės valdžios institutų svarba mažėjo. Priėmus Aukso bulę (1356) kunigaikščiai tapo suverenūs savo teritorijų valdytojai. Hoftagas vis dažniau (ypač valdant Frydrichui III) posėdžiaudavo nedalyvaujant imperatoriui. Nuo 1489 hoftagas vadintas Reichstagu, 15 amžiaus pabaigoje jis griežtai atskirtas nuo imperatoriaus dvaro administracijos, nustatytas jo teisinis statusas, sudėtis ir struktūra. Jam suteikta įstatymų leidybos teisė. Reichstagą sudarė trys atskirai posėdžiaujantys susirinkimai: kurfiurstų kolegija, kuriai pirmininkavo imperijos kancleris (Mainzo arkivyskupas), 33 dvasinių ir 61 pasaulietinio kunigaikščių kolegija, (jai pirmininkavo Zalcburgo arkivyskupas arba Austrijos erchercogas) ir miestų kolegija (pirmininkavo miesto, kuriame rinkosi Reichstagas, atstovas). Reichstago sesija prasidėdavo iškilmingu klausimų, kurie bus svarstomi, paskelbimu, baigdavosi imperatoriaus ediktu, kuris patvirtindavo Reichstago nutarimus. Ši tvarka pasikeitė po Vestfalijos taikos (1648), kai trijų dalių Reichstagą pakeitė suverenių kunigaikščių susirinkimas, kuriame dažniausiai posėdžiavo jų atstovai. Iki Šventosios Romos imperijos panaikinimo (1806) Reichstagas išliko luomine institucija (atstovavo kurfiurstams, kunigaikščiams, grafams ir prelatams, imperijos miestams), modernių laikų parlamento ypatybių neturėjo. Nuo 1663 jis veikė nuolat (išskyrus Austrijos įpėdinystės karo laikotarpį), buvo įsikūręs Regensburge.