rechsveras (vok. Reichswehr < Reich – valstybė, imperija + Wehr – gynyba), 1919–35 Vokietijos ginkluotosios pajėgos.
Versalio taikos sutarties ribojimai
Remiantis 1919 Versalio taikos sutarties 159 ir 213 straipsnių nustatytais apribojimais reichsverą sudarė sausumos kariuomenė (Reichsheer; 6 pėstininkų, 3 kavalerijos divizijos, iš viso 100 000 karių) ir karinis jūrų laivynas (Reichsmarine; 15 000 jūreivių, 6 drednoutai, 6 kreiseriai, 12 eskadrinių minininkų ir 12 torpedinių katerių). Vokietijai uždrausta turėti generalinį štabą, karinę aviaciją, povandeninį laivyną, didelius (daugiau kaip 10 000 tonų) laivus, zenitinę ir sunkiąją (daugiau kaip 105 mm kalibro, laivuose – daugiau kaip 205 mm kalibro) artileriją, šarvuočius, cheminį ginklą, žvalgybą ir kontržvalgybą. Stambi ginkluotė turėjo būti saugoma tik 3 arsenaluose, karinę amuniciją leidžiama gaminti tik civilinėse gamyklose. Reichsvero ministras turėjo būti civilis asmuo. Visuotinė karo prievolė panaikinta, karinės pajėgos formuojamos samdos būdu.
Reichsvero formavimas iki 1933
Reichsveras pradėtas formuoti po I pasaulinio karo iš buvusios Vokietijos imperijos ginkluotųjų pajėgų (dauguma jų karių pavieniui arba grupėmis išsivaikščiojo). 1919 03 įkurta Laikinoji nacionalinė gynyba (Vorläufige Reichswehr), ją sudarė Laikinoji nacionalinė kariuomenė (Vorläufige Reichsheer) ir Laikinasis nacionalinis laivynas (Vorläufige Reichsmarine). 1919 09 karinės pajėgos pertvarkytos į Pereinamąją kariuomenę (Übergangsheer), 1921 01 – oficialiai į reichsverą. Nepaisydami reichsvero dydžio apribojimų (iki 1927 jų laikymąsi turėjo prižiūrėti sajungininkų karinės kontrolės komisija), Vokietijos karo specialistai analizavo I pasaulinio karo pamokas, slapta kūrė ir užsienyje (bendradarbiaujant su Raudonąja armija) išbandė naujus ginklus. Kariuomenės valdyba (Truppenamt) faktiškai vykdė visas generalinio štabo funkcijas. Reichsveras iš esmės buvo lojali demokratinei Vokietijos vyriausybei ir profesionali (dėl kariuomenės sumažėjimo joje galėjo likti tik geriausi iš geriausių) kariuomenė, bet dėl mechanizacijos stokos ir aviacijos nebuvimo tarptautiniuose konfliktuose nepavojinga.
Plėtra 1933–35
1933 naciams atėjus į valdžią pradėta slapta reichsvero plėtros programa. Tuo metu Vokietijos didžiausių sukarintų pajėgų – SA (3 mln. narių) – vadas E. J. Röhmas su bendražygiais planavo prisijungti reichsverą. Pats E. J. Röhmas ketino tapti gynybos ministru. Užbėgdamas galimam perversmui už akių A. Hitleris ir konservatyvieji kariuomenės sluoksniai organizavo Ilgųjų peilių naktį, per kurią SA vadovybė išžudyta. 1935 reichsveras formaliai pertvarkytas į vermachtą, slapta jo plėtros programa tapo vieša.