reiganòmika, valstybės ekonominė politika, kurią 1981–89 valdant prezidentui R. Reaganui vykdė Jungtinės Amerikos Valstijos. Reiganomikos tikslas buvo įveikti 20 a. 8 dešimtmetyje prasidėjusią stagfliaciją. Reiganomikos termino autoriumi laikomas Jungtinių Amerikos Valstijų radijo žurnalistas P. Harvey. Reiganomikos teoriniu pagrindu tapo pasiūlos požiūrio ekonomikos idėjos (pasiūlos teorijos), kurios, kitaip nei keinsizmas, teigė, kad valstybės ekonominė politika turi reguliuoti ne prekių ir paslaugų paklausą, bet jų pasiūlą ir ją veikiančius veiksnius. Siekdama skatinti visuminę pasiūlą vyriausybė sumažino daugelį mokesčių, kad padidėtų investicijos į verslą (pvz., gyventojų pajamų mokesčio aukščiausias tarifas, taikomas gaunantiems didžiausias pajamas, sumažėjo nuo 70 % iki 28 %, bendrovių pelno mokesčio aukščiausias tarifas – nuo 48 % iki 34 %), t. p. sumažino privačių įmonių veiklos valstybinio reguliavimo (antimonopolinio, bankų veiklos, kainų reguliavimo ir kito) mastą. Siekiant sumažinti infliaciją buvo apribotos valstybės išlaidos socialinėms programoms (nors tuo pat metu sparčiai didėjo karinės išlaidos dėl ginklavimosi varžybų su SSRS, todėl bendrosios valstybės biudžeto išlaidos nesumažėjo), griežtai kontroliuotas pinigų kiekis apyvartoje. Reiganomikos rezultatai (iš dalies ir dėl palankios pasaulinės ekonominės konjunktūros) buvo pakankamai geri: metinė infliacija Jungtinėse Amerikos Valstijose sumažėjo nuo 13,5 % 1980 iki 4,1 % 1988, valstybės biudžeto deficitas – nuo 6 % BVP 1983 iki 2,9 % BVP 1988, t. p. sumažėjo nedarbo lygis, padidėjo darbo našumas, taupymas ir investicijos, paspartėjo ekonominis augimas, bet padidėjo socialinė diferenciacija, valstybės skola (per aštuonerius metus – daugiau kaip tris kartus).
Reiganomika ir tečerizmas buvo ryškiausi 20 a. 9 dešimtmetyje išsivysčiusiose Vakarų šalyse paplitusio politinio neokonservatizmo pavyzdžiai.
2638