Rekjaviko architektūrà
18–19 amžius
18–19 a. statiniai: kalėjimas (18 a. vidurys, architektas G. D. Antonas, 1872–1904 perstatytas ir pritaikytas Danijos gubernatoriaus rezidencijai), katedra (1796, architektas A. Kirkerupas, perstatyta 1848, architektas L. A. Winstrupas, paskutinį kartą restauruota 1999), T. Melsteð mergaičių mokykla (apie 1870, dailidė H. Helgasonas).
20 amžius
bažnyčia Hallgrímskirkja Reikjavike (1937–86, architektas G. Samúelsonas)
1915 gaisras sunaikino daugelį medinių statinių. Miestas rekonstruotas pagal 1927, 1966 planą. G. Samúelsonas suprojektavo senosios elektrinės pastatą (1921), Nacionalinio teatro rūmus (1928–50), viešbutį Borg (1930), bažnyčią Hallgrímskirkja (1937–86), S. Guðmundssonas – Grundo slaugos namus (1930), Islandijos nacionalinį muziejų (su architektu E. Einarssonu, 1952). Kiti 20 a. pastatai: Á. Sveinssono skulptūrų muziejus Ásmundarsafin (1950, architektai Á. Sveinssonas, J. Sólmundarsonas, E. Sveinssonas), bažnyčia Neskirkja (1957, architektas Á. Pálssonas), J. S. Kjarvalio muziejus su galerija (1973, architektas H. K. Daviðssonas), Šiaurės namai (1968, architektas A. H. H. Aalto), restoranas Perlan (1985–91, architektas I. Sveinssonas), rotušė (1992, architektūrinė bendrovė Studio Granda), Islandijos nacionalinė ir universiteto biblioteka (1994).
21 amžiaus pradžia
koncertų ir konferencijų centras Harpa Reikjavike (2011, architektūrinės bendrovės Henning Larsen Architects, Batteríið Architects, fasado autorius O. Eliassonas)
Reikjaviko dailės muziejus (2000, architektūrinė bendrovė Studio Granda), koncertų ir konferencijų centras Harpa (2011, architektūrinės bendrovės Henning Larsens Architects, Batteriid Architects, menininkas O. Eliassonas); skulptūra Saulės laivas (1990, skulptorius J. G. Árnasonas).
2271
-Reikjavikas