Reikjaviko istorija

Rekjaviko istòrija

Tradiciškai laikoma, kad Reikjaviką 874 įkūrė kolonistai iš Vakarų Norvegijos. Dėl garų stulpų, kylančių iš greta esančių karštųjų versmių ir geizerių, pavadino Reikjaviku (Reykjavík – dūmijanti įlanka). 930 netoli Reikjaviko, Þingvellire, sušauktas salos atstovų susirinkimas – altingas (pirmasis pasaulyje parlamentas). 1226 netoli gyvenvietės įkurtas augustinų vienuolynas. Nuo 18 a. vidurio pamažu plėtota smulkioji gamyba (pirmosios įmonės – vilnos apdirbimo dirbtuvės).

Höfði (Höfdi) namas, kuriame 1986 10 11–12 vyko M. Gorbačiovo ir R. Reagano susitikimas

18–19 a. Reikjavikas tapo svarbiausiu Islandijos administraciniu, politiniu, religiniu centru: 1786 gavo miesto teises, nuo 1797 buvo Islandijos evangelikų liuteronų vyskupo buveinė, nuo 1845 čia rinkdavosi Islandijos altingas. 1911 įkurtas universitetas. 19 a. pabaigoje panaikinus Danijos prekybos monopolį plėtota prekyba. 19–20 a. Reikjavikas labai išsiplėtė (1786 buvo 167, 1901 – 6320, 1955 – 55 980, 2000 – 110 850 gyventojų). Nuo 1904 autonominės Islandijos vyriausybės buveinė. Per II pasaulinį karą 1940 užimtas Didžiosios Britanijos, vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės. Nuo 1944 nepriklausomos Islandijos valstybės sostinė. 1986 10 11–12 Reikjavike vyko Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS vadovų R. Reagano ir M. Gorbačiovo susitikimas.

2271

-Reikjavikas

Reikjavikas

Reikjaviko architektūra