Reimso architektūra

Reimso architektūra (Remso architektūrà)

Iki 20 amžiaus

Dievo Motinos katedra Reimse (1212–14 a., architektai J. d’Orbais, R. de Coucy)

Išliko keltų‑romėnų laikotarpio kriptos (3 a.), Marso arka (3 a. pirma pusė). Vienas raiškiausių gotikos statinių – Dievo Motinos katedra (1212–14 a., architektai J. d’Orbais, R. de Coucy, restauruota 1918–37, vitražai, 13–20 a.); su Šv. Remigijaus vienuolynu (bažnyčia, 11–12 a., saugomi šv. Remigijaus palaikai) ir Tau rūmais (perstatyti 17 a. pabaigoje, architektas J. Hardouinas‑Mansart’as, R. de Cotte’as, koplyčia, 13 a., gobelenai, 15 a., saugoma Karolio Didžiojo talismanas, 9 a., Šv. Remigijaus taurė, 12 a., Šventoji ampulė) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1991). Šv. Jokūbo bažnyčia (12–16 a.), rotušė (17 a. pirma pusė–19 a.), Karališkieji rūmai (pradėti 1757), cirko pastatas (1867, architektas N. Brunette’as, rekonstruotas 1991), neobizantiškoji Šv. Klotildos bazilika (1898, joje saugoma apie 2000 šventųjų relikvijų), Subé fontanas (1906, architektas A. Najoux; Pergalės skulptūrą 1941 išsivežė naciai, 1989 ji atkurta).

20 amžius–21 amžiaus pradžia

Per I pasaulinį karą sugriauta 80 % miesto statinių, 3–4 dešimtmetyje miestas atstatytas, suprojektuota art deco bruožų pastatų: Carnegie biblioteka (1928), Didžiojo teatro rūmai (1931, architektai F. Maille’is, L. Sollier), Douce’o vila (1934, architektai P. Gosset, J. Debat‑Ponsanas).

Kiti 20 a.–21 a. pradžios statiniai: Boulingrino turgaus halė (1927, architektas É. Maigrot, inžinierius E. Freyssinet), Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės, arba Foujita, koplyčia (1966, architektas ir dekoratorius L. Foujita), A. Delaune’o stadionas (2008).

2271

-Reimsas

Reims

Reimso istorija