Reinhard Genzel

Genzel Reinhard (Reinhardas Geñzelis) 1952 03 24Bad Homburg, vokiečių astrofizikas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (2000), Londono karališkosios draugijos (2012) užsienio narys, daugelio šalių mokslų akademijų narys. Dr. (1978).

Išsilavinimas ir veikla

1970–74 studijavo Freiburgo ir Bonos universitetuose. 1981–86 ir nuo 1999 dėsto Kalifornijos universitete Berkeley, nuo 1986 dar ir M. Plancko nežemiškos fizikos instituto direktorius.

Mokslinė veikla ir atradimai

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: galaktikų branduolių astrofizika, žvaigždėdara ir galaktikų dinamika, masyvios juodosios bedugnės, eksperimentinė infraraudonoji, submilimetrinė ir milimetrinė astronomija. R. Genzelis ir jo vadovaujama mokslinė grupė tyrinėja fizikinius procesus, vykstančius aktyviose galaktikų branduoliuose (angl. Active galactic nucleus, AGN), ypač jų centriniuose regionuose. Viena iš pagrindinių problemų, kurią bandoma išspręsti, – siekiama išsiaiškinti, kokie procesai vyksta aktyvių galaktikų branduoliuose: aktyvi žvaigždėdara ar medžiagos akrecija į juodąsias bedugnes. T. p. siekiama patikrinti, ar visuose aktyviuose galaktikų branduoliuose egzistuoja juodosios bedugnės. R. Genzelio grupė kuria antžeminę ir kosminę stebėjimų įrangą, skirtą astronominiams stebėjimams infraraudonosios ir submilimetrinės spinduliuotės diapazonuose, t. p. aktyviai dalyvauja adaptyviosios optikos (angl. adaptive optics) tyrimuose.

Reinhard Genzel

R. Genzelis kartu su kitais Galaktikos centrą pradėjo tyrinėti 1992, naudodami Naujos technologijos teleskopą (angl. New Technology Telescope, NTT), veikiantį Europos pietinėje observatorijoje Čilėje. Panašiu metu stebėjimus pradėjo ir A. M. Ghez komanda Kecko observatorijoje (Havajai, Jungtinės Amerikos Valstijos). 1996 paskelbti pirmieji žvaigždžių, esančių Galaktikos centro aplinkoje, stebėjimų rezultatai. 39 žvaigždžių, nutolusių nuo Galaktikos centro 0,04–0,4 pc, savieji judėjimai (angl. proper motion) leido įtarti, kad Galaktikos centre yra itin masyvus (2,45±0,4 × 10⁶ M_⨀) objektas, nutolęs 0,015 pc nuo kompaktiško radijo bangų šaltinio Sgr A*. Tuo metu dar nebuvo žinoma, kad tai vienas ir tas pats objektas. 2002 10 paskelbti 10 m. trukmės žvaigždės S2, skriejančios apie Sgr A* itin ištęsta elipsine orbita, stebėjimų rezultatai, leidę atmesti hipotezę, kad masyvus objektas, esantis Galaktikos centre, yra baltųjų nykštukių ar neutroninių žvaigždžių spiečius. Atlikus tolimesnius stebėjimus patikslinta centrinio objekto masė (apie 4,4 × 10⁶ M_⨀) ir surinkta pakankamai įrodymų, kad Sgr A* yra juodoji bedugnė.

Apdovanojimai

Nobelio fizikos premija (2020, su R. Penroseʼu ir A. M. Ghez).

3217