Reno sutarts, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV sąjunga su Reino regiono vokiečių kunigaikščiais.
Sudaryta 1658 08 14. Pagrindinis iniciatorius – pirmasis ministras J. Mazarinas. Priklausė daugiau kaip 50 vokiečių kunigaikščių. Tikslas – Reino regiono vokiečių kunigaikščius paversti Liudviko XIV sąjungininkais ir susilpninti Šventąją Romos imperiją. Reino sutarties narės įsipareigojo neleisti į savo teritoriją įžengti Prancūzijai priešiškoms kariuomenėms; tai sustiprino Prancūzijos rytinių sienų saugumą ir atskyrė Ispanijos Nyderlandus nuo Austrijos. Reino sutartis garantavo Švedijai jos užimtų žemių Vokietijoje per Trisdešimties metų karą (1618–48) neliečiamybę ir patvirtino Vestfalijos taikos nuostatas. 17 a. 7 dešimtmetyje buvo du kartus praplėsta. 1667 oficialiai nustojo gyvuoti, bet Prancūzijos diplomatų pastangomis jos svarbiausių narių sąjunga veikė iki 1688.