reiškinỹs, filosofijos kategorija, žyminti daikto ar proceso išorinių savybių ir požymių visumą. Dažnai priešpriešinamas esmei. Kitaip nei esmė, kuri žymi vien protu pažįstamą daikto ar proceso lygmenį, Reiškinys žymi tai, kas tiesiogiai juntama juslėmis ir kas turi individualų, kintamą, atsitiktinį pobūdį. I. Kantas reiškinį priešpriešino daikto paties savaime sąvokai. Jis teigė, kad žmogus gali pažinti tik reiškinį, bet ne daiktą patį savaime. A. Schopenhaueris reiškinius tapatino su regimybe. Anot jo, iš tikrųjų egzistuoja tik valia, esanti anapus visų reiškinių. Dar fenomenas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |