rekombinãcija (re… + lot. combinatio – jungimas, derinimas), kvazidalelių išnykimo procesas kondensuotose terpėse. Pasireiškia puslaidininkiuose arba kitose medžiagose, kai generacijos, pernašos arba injekcijos būdu susidaro laisvų elektronų ir skylių poros arba eksitonai. Skiriama spindulinė (rekombinuojančiųjų dalelių energija išspinduliuojama fotono pavidalu) ir nespindulinė (rekombinuojančiųjų dalelių energija laipsniškai perduodama gardelės atomų svyravimų sistemai (fononams) arba kitoms kvazidalelėms) rekombinacija. Pastarasis procesas vadinamas Auger rekombinacija. Jos tikimybė eksponentiškai didėja mažėjant puslaidininkio draudžiamosios energijos tarpui, todėl ši rekombinacija būdinga siauratarpiams puslaidininkiams. Ji proporcinga kvazidalelių tankio kubui, todėl pasireiškia esant dideliems krūvininkų tankiams. Norint, kad rekombinuojančiųjų dalelių energija pavirstų fononų energija, medžiagoje turi būti nespindulinės rekombinacijos centrų, susijusių su priemaišomis arba struktūriniais defektais. Krūvininkai turi nugalėti potencialo barjerą, kad patektų į tokį nespindulinės rekombinacijos centrą, todėl keliant temperatūrą nespindulinės rekombinacijos tikimybė didėja. Puslaidininkio draudžiamosios energijos tarpe dėl defektų atsiradę diskretieji energijos lygmenys gali veikti ir kaip spindulinės, ir kaip nespindulinės rekombinacijos centrai. Tarpjuostine spinduline rekombinacija grindžiamas šviestukų (šviesos diodų), lazerinių diodų veikimas.
466