rekombinãcijos erà, kritiškai svarbus Visatos ankstyvosios evoliucijos tarpsnis, kai pirmą kartą susidarė neutralūs medžiagos, daugiausia vandenilio ir helio, atomai. Pagal dabartinį, standartinį kosmologinį modelį tai įvyko po Didžiojo Sprogimo praėjus apie 380 tūkstančių metų. Iki tol Visatą sudarė karšta, didelio tankio jonizuota plazma, kurioje dėl nuolatinės fotonų sąveikos su elektringomis plazmos dalelėmis (elektronais, protonais, helio branduoliais) neutralūs atomai susiformuoti negalėjo. Tik kai besiplečianti Visata per pirmuosius 380 tūkstančių raidos metų atvėso iki apie 3000 °C temperatūros, susidarė termodinamiškai palankios sąlygos laisviems elektronams prisišlieti prie branduolių ir taip rastis stabiliems, neutraliems vandenilio ir helio atomams. Rekombinacijos eroje susiformavus atomams ir nebelikus laisvų elektronų fotonai jau galėjo netrukdomai sklisti Visatos erdve, nes su neutraliomis dalelėmis jie nesąveikauja. Todėl tik nuo šios eros galimi Visatos stebėjimai – tuo metu pasklidę fotonai dabar stebimi kaip kosminė foninė (reliktinė) spinduliuotė ir tai yra patys seniausi stebėjimais registruojami fotonai (jų raudonasis poslinkis z ≅ 1100).
Rekombinacijos erą besiplečiančioje Visatoje 1948 numatė Jungtinių Amerikos Valstijų astrofizikai Ralphas Asheris Alpheris, Robertas C. Hermanas ir G. Gamowas.
1856