rekreãcija (lot. recreatio – atkūrimas), žmonių aktyvus (arba pasyvus) savanoriškas jiems priimtina forma ne darbo metu ilsėjimasis, gydymasis sanatorijose, kurortuose, poilsio ir sveikatos centruose. Skiriamos rekreacijos kryptys: aktyvioji (fizinės sporto šakos, poilsinės kelionės, kurortinis gydymasis, pasivaikščiojimai) ir pasyvioji (knygų skaitymas, televizijos žiūrėjimas, koncertų lankymas). Rekreacija gali būti savarankiška ir organizuota atskirų asmenų entuziastų arba institucijų. Rekreacijos turinys, nuotolis nuo gyvenamosios vietovės bei jos vieta siejama su žmonių amžiumi, sveikata, išsilavinimu, socialine padėtimi. 20 amžiuje sustiprėjo rekreacijos įtaka miestų ir kaimų planavimui (gyventojai siekia daugiau paslaugų gauti gyvenamojoje vietoje, gyventi bei dirbti fizinių ir protinių išteklių tausojimo aplinkoje). Rekreacija siejasi su kurortologija, sveikatos apsauga, rekreacine geografija.
2764