Rėkỹvos ẽžeras, Rėkijavas, pelkėjantis ežeras Šiaulių pietiniame pakraštyje. Plotas 1196,8 ha (kitais duomenimis, 1179,2 ha); vienas didžiausių Lietuvoje. Ežeras ovalus, jo ilgis 4,7 km, didžiausias plotis 4,1 kilometro. Paviršiaus altitudė 130,6 metro. Seklus; didžiausias gylis 4,8 m, vidutinis gylis 2 metrai.
Ežero dubuo – prieledyninio ežero liekana. Baseino plotas 19,4 km2. Kranto linija mažai vingiuota, jos ilgis 14,85 kilometro. Krantai žemi, pelkėti (ežerą supa Rėkyvos pelkė, pietuose – eksploatuojamas Rėkyvos durpynas), miškingi (Rėkyvos, Pabalių miškai), tik rytinis krantas aukštesnis, sausas (mineralinis gruntas). Šiauriniai ir pietiniai krantai ardomi. Rėkyvos ežeras yra Mūšos, Ventos, Dubysos ir Nevėžio upių vandenskyroje. Ežero pratakumas 14 %; priklauso Mūšos upės pabaseiniui. Iš Rėkyvos ežero prasideda dirbtinis Talkšos ežero intakas T‑1. Iki 20 amžiaus pradžios Rėkyvos ežeras buvo nenuotakus – neturėjo nei intakų, nei ištakų; 20 amžiaus viduryje buvo dar viena dirbtinė Rėkyvos ežero ištaka – Tilžės upelis (Dubysos intakas), dabar 0,1 km žemiau Rėkyvos ežero patvenktas. Ežero dugną daugiausia dengia dumblingas sapropelis, šiaurėje – durpės, rytuose – sapropelingas ir durpingas smėlis; dugno nuosėdų storis 3–4 metrai. Pietuose ir rytuose atabradas apaugęs nendrėmis, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje kai kur yra smėlėto atabrado ruožų.
Rėkyvos ežeras
Rėkyvos ežero vakarinės ir pietvakarinės pakrantės – Rėkyvos botaninis zoologinis draustinis. Rėkyvos ežero rytiniame krante yra Rėkyva (Šiaulių miesto pietinė dalis).
1910 Rėkyvos ežero šiaurės rytuose buvo iškastas sausinimo griovys (nuteka į Beržės upę) – Banko kanalas. 1978 įrengta ežero vandens pertekliaus pralaida.