Rėkyvos miškai

Rėkỹvos miška yra Šiaulių rj. savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Šiaulių, į pietryčius nuo Rėkyvos ežero. Plotas 4050 ha, mišku apaugę 3490 hektarų. Susideda iš Rėkyvos, Barsukynės, Dzidų, Giriočių, Jankaičių, Juškaičių ir Vilkurių miškų. 71 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Rekyvos ir Kurtuvėnų girininkijoms (iki 2018 priklausė Šiaulių miškų urėdijai), kiti miškai privatūs. Iš Rėkyvos pelkės išteka Dubysos intakas Šiaušė. Reljefas lygus. Rėkyvos pelkės rytinė dalis – eksploatuojamas durpynas, šiaurės vakarinė dalis priskirta Rėkyvos botaniniam zoologiniam draustiniui. Miško augavietės labai derlingos laikinai įmirkstančios ir aukštapelkinės bei žemapelkinės nusausintos ir nenusausintos. 69 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 15 % vandenų apsauginiai III grupės ir 16 % ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 14 %. Beržynų yra 46 %, eglynų 24 %, pušynų 14 %, drebulynų 6 %, juodalksnynų 5 %, uosynų ir drebulynų ir baltalksnynų 2 %, kitų medžių rūšių – 1 %. Jaunuolynai sudaro 39 %, pusamžiai medynai 31 %, bręstantys 10 %, brandūs 20 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas I,7, skalsumas 0,72, tūris 185 m³/ha, metinis prieaugis 6,1 m³/ha. Rėkyvos pelkėje ir Dzidų miške saugomas kūdrinis pelėausis. Miškuose yra 7 miško buveinės (14,9 ha), peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti paukščiai: mažieji ereliai rėksniai, vištvanagiai, sketsakaliai, naminės pelėdos, tetervinai.

1944–50 Rėkyvos miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai, kurie 1944–48 priklausė Vytauto Didžiojo rinktinei, nuo 1948 – Prisikėlimo apygardos Lietuvos Žaliajai rinktinei. Rėkyvos miškuose prieglobstį rasdavo ir Žemaičių apygardos partizanai.

2355

228