Rėkỹvos pélkė yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Šiaulių. Plotas 2608 hektarai. Didelę pelkės dalį sudaro plynraistinė aukštapelkė, mažesniąją – plyninė žemapelkė. Šiauriniame pakraštyje yra seklus pelkėjantis Rėkyvos ežeras. Durpių sluoksnis vidutiniškai 4,3 m storio, storiausias – 9,3 metro. Gyvena briedžiai, tetervinai. Peri plėšriosios medšarkės. Rėkyvos pelkės šiaurės vakarinę dalį užima Rėkyvos botaninio zoologinio draustinio teritorija (plotas 7,87 km2, įkurtas 1992 siekiant išsaugoti Rėkyvos apyežerio pelkinį kompleksą su būdinga augalija ir gyvūnija). Nuo 2005 Rėkyvos pelkė – Europos Sąjungos Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST); saugoma auksuotoji šaškytė, kūdrinis pelėausis ir 4 tipų buveinės (prioritetinės buveinės pažymėtos žvaigždute*) – *Aktyvios aukštapelkės (kodas 7110), Degradavusios aukštapelkės (7120), Tarpinės pelkės ir liūnai (7140), *Pelkėti lapuočių miškai (9080).
Rėkyvos pelkė ir eksploatuojama durpyno dalis
Pradžioje draustinis apėmė visą pelkę, tačiau 1998 dalis ploto buvo perleista durpių gavybai ir Rėkyvos ežerą supančiai 250–1050 m pločio apsauginei juostai.
Durpių gavyba
Rėkyvos durpyno gabalinių durpių džiovinimas
Rėkyvos pelkės pietinę dalį užima durpių telkinys. Plotas 581,3 ha; eksploatuojama 538,8 hektaro. Įrengtas sausinimo griovių tinklas, vanduo magistraliniais kanalais nuvedamas į Šiaušės ir Upytės upelių aukštupį. Gavybos laukus kerta siaurojo geležinkelio pylimas. Telkinį eksploatuoja bendrovė Rėkyva; iki 1991 eksploatavo Šiaulių durpių įmonė. Durpių gavyba (kasamos frakcionuotos trupintinės ir gabalinės durpės) vyksta balandžio–rugsėjo mėnėsiais. Durpės naudojamos durpių substratams gaminti, kurui; nuo 2014 veikia modernus durpių fasavimo ir durpių substratų gamybos fabrikas. Produkcija eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Durpynas pradėtas tyrinėti 1921. Detaliai išžvalgytas ir pradėtas eksploatuoti 1962. Nuo 2014 išeksploatuoti durpyno plotai rekultivuojami; taikoma kanadiečių kiminų atsodinimo technologija.
1323
2271