relgijos psichològija, psichologijos šaka, tirianti religines pažiūras ir tikėjimą skatinančius veiksnius. Mėginama susisteminti dvasinius išgyvenimus, vidinį religinį žmogaus nusiteikimą arba religingumą, aprašyti religingų žmonių patirtį, pažiūras ir elgesį. Teigiama, kad religingumas daro didžiulę įtaką žmogaus vidiniam pasauliui, jo idealams, elgesiui, tikėdamas žmogus patiria dvasinio atsinaujinimo jausmą, pasiryžta daryti gera. Religijos psichologija remiasi bendrosios psichologijos, socialinės psichologijos, sociologijos, religijų istorijos, psichometrijos teoriniais teiginiais ir metodais.
Religijos psichologija susiklostė 19 amžiaus pabaigoje. Religijos psichologijos pradininkais ir svarbiausiais atstovais laikomi filosofai ir psichologai W. Jamesas, E. Frommas (Jungtinės Amerikos Valstijos), W. M. Wundtas (Vokietija), Th. A. Ribot (Prancūzija), S. Freudas (Austrija), C. G. Jungas (Šveicarija). W. Jamesas knygoje Religinės patirties įvairovė (The Varietes of Religious Experience 1902) skyrė institucinę (grupės arba organizacijos religija, atliekanti svarbų vaidmenį visuomenės kultūriniame gyvenime) ir asmeninę, dar ją pavadinęs žmogaus mistine patirtimi, religijas. Tirdamas asmeninės religijos patirtį W. Jamesas dar išskyrė sveiką (kai žmogus neigia pasaulio blogybes ir pabrėžia gėrį) ir nesveiką (kai žmogus pabrėžia blogį ir kančią arba susitaiko ir su gėriu, ir su blogiu) religingumą. Jo teigimu, tikėjimą dažnai skatina gyvenimo sunkumai, įvairios krizės, pavyzdžiui, žmonės dažnai pradeda tikėti po artimo žmogaus mirties, patekę į kalėjimą, susirgę sunkia liga. W. Jamesas pabrėžė, kad pradėdamas tikėti žmogus ne tik patiria stiprų ir staigų atgimimo jausmą, bet ir pasikeičia jo požiūris į aplinką, įvyksta didelių vidinių pokyčių, kurie daro įtaką žmogaus dorovei, taip pat keičiasi požiūris į gyvenimo prasmę, nutraukiami ryšiai su nuodėminga praeitimi, iki tol buvusi melancholija, nerimas ar depresija virsta džiaugsmingu grožėjimusi supančiu pasauliu. S. Freudas knygoje Mozė ir monoteizmas (Der Mann Moses und monotheistische Religion 1939) savo pagrindines teorijas išdėstė savaip aiškindamas Biblijos istoriją. Pasak jo, religija yra tik iliuzija, svetima žmogui, Dievas – tik tėvo įvaizdžio variantas, didelis religingumas – infantiliškumo ir neurozių pagrindas. C. G. Jungas teigė, kad į Dievo egzistavimo klausimą psichologija negalinti atsakyti, ir pritaikė agnosticizmo nuostatą. 1914 Niurnberge (Vokietija) įkurta Tarptautinė religijos psichologijos asociacija pradėjo leisti žurnalą Archive for the Psychology of Religion / Archiv für Religionspsychologie. Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiami žurnalai Journal of Psychology and Theology (nuo 1973), Journal of Psychology and Christianity (nuo 1982).