Religijų reikalų taryba

Relgijų reikal tarýba, Relgijų reikal tarýba prie SSRS Minstrų Tarýbos (Sovet po delam religii pri Sovete Ministrov SSSR), SSRS institucija. Įkurta 1965. Vykdė SSKP antireliginę politiką, varžė religinių organizacijų veiklą, kišosi į jų vidaus reikalus. Sudaryta sujungus iki tol atskirai veikusias Rusų Stačiatikių Bažnyčios reikalų tarybą (įkurta 1943) ir Religinių kultų reikalų tarybą (įkurta 1944). Veikė iki 1990.

Sąjunginėse respublikose turėjo įgaliotinius. Jie spręsdavo religinių bendrijų parapijų registravimo klausimus, išduodavo registracijos pažymėjimus dvasininkams, sekė religinių bendruomenių veiklą, informavo ir teikė siūlymus respublikų centro komitetui ir Ministrų Tarybai. Glaudžiai bendradarbiaudami su sovietų saugumo (NKGB, MGB, KGB; Valstybės saugumo komitetas) institucijomis, kišosi į Kauno kunigų seminarijos studentų ir dėstytojų atranką, religinių organiacijų valdymą, kontroliavo jų ryšius su užsieniu.

Religinių reikalų tarybos įgaliotiniai Lietuvos SSR: A. Gailevičius (1944–48), B. Pušinis (1948–57), J. Rugienis (1957–73), K. Tumėnas (1973–78), P. Anilionis (1978–88), K. L. Valančius (1989–90).

3055