relgijų tpai, religijų grupės, sudarytos pagal tam tikrus kriterijus. Jie, daugelio religijotyrininkų nuomone, yra subjektyvūs ir neatskleidžia religijų esmės, todėl nepadeda geriau jų suprasti. Neretai pagal skirtingus kriterijus religijos gali būti priskiriamos ne tam pačiam tipui. 19 a. krikščionybę siekiant integruoti į bendrą religijos kontekstą susiformavo apologetiniai argumentai, bandantys įtvirtinti jos pranašumą. Religijas imta skirstyti pagal vertybių hierarchiją − nuo primityvių gamtos religijų iki aukštesnių asmeninių ir etinių religijų, iš kurių aukščiausia laikyta krikščionybė. 20 a. pradžioje toks skirstymas atmestas ir paneigtas.
Religijos sociologija pateikia pagrindinius religijų tipus: Bažnyčia, denominacija ir naujieji religiniai judėjimai. Bažnyčios pabrėžia savo išskirtinumą, bet kitaip nei daugelis naujųjų religinių judėjimų, jos yra pripažįstamos visuomenėje ir joms priklauso didžioji visuomenės dalis. Denominacijos yra vidutinio dydžio formalios religinės organizacijos, įgijusios pozityvų santykį su visuomene; turi savo profesionalius dvasininkus, neprieštarauja visuom. tvarkai ir struktūrai, visuomenėje nesiekia išskirtinumo; šis religijų tipas daugiausia būdingas Šiaurės Amerikai. Naujieji religiniai judėjimai, arba kultai, yra religinės grupės, atmetančios visuomenę ir joje įsitvirtinusį religingumą ir iškeliančios savo pranašumą ir išrinktumą, dažniausiai visuomenės vertinamos neigiamai (mormonai, Ošo meditacijos centrai, Susivienijimo judėjimas). Visos religijos dar skirstomos į pasaulines religijas, vietines (Australijos aborigenų ar Afrikos jorubų) ir naujuosius religinius judėjimus (mormonai, Rastafari judėjimas). Pagal garbinamų dievų skaičių skiriamos vieno Dievo, arba monoteistinės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas), ir politeistinės (hinduizmas, Australijos aborigenų, jorubų tikėjimai). Religijos dar grupuojamos pagal geografinį kriterijų − indiškos kilmės religijos atsirado Indijoje (šio tipo religijos – hinduizmas, džainizmas, budizmas – skiriasi, bet turi daug bendrų kategorijų: reinkarnacija, dharma, karma, mantros), persų kilmės religijos atsirado Persijoje iki islamo išplitimo (zoroastrizmas, mandeizmas, jazdanizmas) ir dabar turi nedaug šalininkų. Kitą religijų tipą sudaro religijos, turinčios įkūrėjus (krikščionybė, islamas, budizmas, bahajų tikėjimas), ir jų neturinčios (Afrikos genčių ar Australijos čiabuvių tikėjimai). Pagal Dievo sampratą yra religijos su aiškiai išreikšta Dievo samprata (krikščionybė, judaizmas) ir religijos, kuriose ji yra neaiški arba jos visiškai nėra (budizmas, bahajų tikėjimas, konfucionizmas). Pagal Dievo (dievų) ir jo veikimo pasaulyje sampratą: monoteizmas (krikščionybė, judaizmas, islamas, sikizmas), monizmas (hinduizmas, mistinis sufijų judėjimas), dualizmas (zoroastrizmas, mandeizmas). Išskiriama ir labiausiai pasaulyje paplitusių religijų tipas − krikščionybė, islamas, budizmas ir hinduizmas.
2182