relginė mùzika, muzika, susijusi su religinėmis apeigomis ir sukurta religine intencija. Jai priskirtina visa bažnytinė muzika, kitų religijų išpažinėjų apeiginė kultinė (pvz., budistų, judėjų, induistų) muzika ar specialioms religinėms praktikoms skirta muzikos kūryba ir veikla (pvz., sufijų muzika, indų raga). Religinei muzikai priskirtini ir religine tematika sukurti ar religinio įkvėpimo inspiruoti, pagrįsti kurios nors tradicijos religinės muzikos formomis, bet tiesiogiai tos tradicijos apeigoms neskirti kūriniai; tai liaudies religinės giesmės (pvz., viduramžių italų laudos, ispanų kantigos, lietuvių kantičkos).
Tokios muzikos pavyzdžiais laikytini ir baroko religinės simbolikos bei muzikinės retorikos turintys J. S. Bacho Gerai temperuoto klavyro preliudai ir fugos, įvairių epochų autorių oratorijos bibline bei religine tematika (pvz., G. F. Händelio oratorijos, F. J. Haydno Pasaulio sukūrimas, F. Liszto oratorija Legenda apie šv. Elžbietą, E. W. Elgaro Gerontijaus sapnas). Religinei muzikai priklauso L. van Beethoveno Missa solemnis (skirtos ne liturgijai, bet koncertiniam atlikimui), A. Pärto Passio Domini nostri Jesu Christi secundum Joannem (sukurta Evangelijos pagal Joną lotynišku tekstu, pagal muzikinės pasijos tradiciją, su bažnytinėmis apeigomis kūrinys nesusijęs). Kartais religinė muzika vadinama sakraline muzika.
sakralinė muzika
L: Bažnytinė muzika / sud. J. Vilimas Vilnius 2011.
2752