reljefo inversija

reljefo inversijos schema: 1 – eroziniai atlikuonys, 2 – slėnis, 3 – sinklina, 4 – antiklina

reljèfo invesija, pirminio reljefo persiformavimas dėl nevienodo geologinius sluoksnius sudarančių nuogulų atsparumo denudacijai. Pakeičiamos reljefo formos ir geologinės struktūros – teigiamos struktūros vietoje susidaro neigiama reljefo forma ir atvirkščiai. Antiklinų vietoje gali susidaryti slėniai, sinklinų vietoje – pakilumos. Anksčiau iškeltus paviršius (antiklinas, horstus) sudarančios denudacijai mažiau atsparios uolienos ardomos intensyviau. Ilgainiui šie paviršiai atsiduria žemesniame topografiniame lygyje nei buvusios sinklinos ar grabenai, sudaryti iš daug atsparesnių nuogulų. Vandeninė erozija aukščiau iškilusiuose paviršiuose ypač greitai ardo netvirtas uolienas. Raiškiausiai reljefo inversijos padariniai matomi raukšlėkalniuose, kur antiklinų kraiguose gausu klinčių, sinklinų kraiguose – metamorfizuotų ir labiau atsparių dūlėjimui smiltainių, dolomitų ir marmuro. Tokios daugianarės struktūros paplitusios Šiaurės Klintinėse Alpėse Austrijoje ir Vokietijoje.

2341