Remedios Varo
Varo Remedios (Remedijos Vãro), tikr. María de los Remedios Alicia Rodriga Varo y Uranga 1908 12 16Anglès (Geronos provincija) 1963 10 08Meksikas, ispanų tapytoja. Siurrealizmo atstovė.
R. Varo vaikystėje jos šeima dėl tėvo inžinieriaus darbo specifikos dažnai keliavo po Ispaniją, Šiaurės Afriką. Šios kelionės, Katalonijos viduramžių architektūra, t. p. tėvo techninių piešinių kopijavimas turėjo įtakos būsimai dailininkei. Nuo 1924 R. Varo studijavo Karališkojoje šv. Ferdinando dailės akademijoje Madride; studijų metais pasireiškė polinkis kūryboje remtis daugiausia fantazija. Madride domėjosi H. Boscho, F. J. de Goyos kūriniais. 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje įsikūrusi Barselonoje bendravo su siurrealistais Estebanu Francésu (1913–76) ir Óscaru Domínguezu (1906–57), kūrė koliažus (Anatomijos pamoka 1935), t. p. siurrealizmui būdingus kolektyvinius kūrinius. Priklausė menininkų avangardistų grupei Grupo Logicofobista, 1936 dalyvavo jos parodoje Barselonoje. Dėl pilietinio karo pasitraukė iš Ispanijos, nuo 1937 su prancūzų poetu, eseistu Benjaminu Péret (1899–1959) gyveno Paryžiuje, per jį susipažino su A. Bretonu, M. Ernstu, kitais siurrealistais. 1938 dalyvavo tarptautinėse siurrealistų parodose Paryžiuje ir Amsterdame. 1941 pasitraukė į Meksiką, čia daugiausia bendravo su menininkais išeiviais iš Europos (L. Carrington, fotografe siurrealiste Kati Horna, 1912–2000). Domėjosi okultizmu, alchemija, įvairiomis mokslinėmis teorijomis (A. Einsteino reliatyvumo teorija).
Kūryba
R. Varo. Simpatija / Katės įniršis (aliejus, 1955, Buenos Airių Lotynų Amerikos meno muziejus)
R. Varo paveiksluose kuriamas magiškas, į sapną panašus pasaulis. Architektūrinėse erdvėse, fantastiniuose peizažuose veikia keistos, dažnai fantastinės, hibridinės būtybės, kartais atliekami paslaptingi ritualai (Žvaigždžių košė 1958, Žemės mantijos siuvinėjimas 1961). Kūriniams būdinga įmantri kompozicija, skirtingų perspektyvų, kelių erdvių paradoksalus derinimas, prieblanda, sapniška atmosfera (Augalų architektūra 1962), objektai pereina vieni į kitus, keistai susipina (Bastūnas 1957). Dažni baldų, įvairių mechanizmų (skriemulių, propelerių), mokslininkų darbo įrankių, išradingai sukonstruotų transporto priemonių (vežimų, laivelių) ir jų detalių, muzikos instrumentų, kosminių kūnų, tekančio vandens, medžių, paukščių, kitų gyvūnų motyvai. Kūriniuose vaizduojamos ribojančios, varžančios, net klaustrofobiškos erdvės nemalonų įspūdį neretai sušvelnina humoras (Vampyrai vegetarai 1962, Nesvarumo fenomenas 1963); paveikslų būtybės kartais turi pačios tapytojos bruožų (Orinoco upės ištakų tyrinėjimas 1959).
Pagrindinės R. Varo temos – izoliacija, kelionė, persikėlimas, tyrinėjimas, dvasinės paieškos, transformacija, kūryba (Bergždžias mokslas / Alchemikas 1955, Atradimas, Harmonija, abu 1956, Kopimas į Analogo kalną 1960); kūriniuose svarbi moters kaip išmintingo, veikiančio, kuriančio, paslaptingų galių turinčio subjekto tematika (Moteris / Nakties dvasia 1952, Minotaurė 1959), pabrėžiamas meno ir mokslo, žmogaus ir gamtos ryšys (Paukščių sukūrimas 1957). Dar nutapė portretų, kuriuose vaizduojamieji įjungiami į fantastines kompozicijas (Daktaro Ignacio Chavezo portretas 1956). R. Varo tapė labai kruopščiai, daug dėmesio skyrė detalėms, pasitelkdavo įvairias technikas (fumažą, frotažą, dekalkomaniją). Kiti žymesni kūriniai: Kalno dvasios, Augalinės lėlės (abu 1938), Žiemos alegorija (1948), Apreiškimas / Laikrodininkas, Saulės muzika, Vežimas, Fleitininkas (visi 1955), Žvaigždžių gaudytoja, Žonglierius / Burtininkas (abu 1956), Personažė (1958), Trubadūras, Susitikimas (abu 1959), Užburto rato sulaužymas (1962).
R. Varo kūryba ilgą laiką buvo žinomesnė Meksikoje, kitose šalyse dėmesys į ją atkreiptas vėliau, kilus susidomėjimui šešėlyje nepelnytai likusiomis moterimis menininkėmis. 2022 tapytojos kūriniai eksponuoti Venecijos bienalėje Svajonių pienas (The Milk of Dreams), 2023 Čikagos meno institute surengta jos retrospektyvinė paroda.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Meksikos moderniojo meno muziejus Meksike, Moderniojo meno muziejus Niujorke, Nacionalinė galerija Vašingtone, Bostono dailės muziejus, Škotijos nacionalinės galerijos Edinburge, Nacionalinis karalienės Sofijos meno centras Madride, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje, kiti žymūs muziejai.