remònto dirbtùvė, specializuota paslaugų įmonė ar didesnės įmonės struktūrinis padalinys, kuris atlieka įrangos, mašinų, transporto priemonių, mechanizmų, prietaisų, asmeninių ir namų ūkio reikmenų, kitų daiktų remontą. Remonto dirbtuves savo sodybose ar namuose gali įsirengti ir ūkininkai, kiti gyventojai savo asmeniniams ar kitų fizinių ir juridinių asmenų (pagal jų užsakymus) ilgalaikio vartojimo daiktams remontuoti. Didesnių įmonių remonto dirbtuvėms vadovauja cecho ar dirbtuvės viršininkai, remonto darbus organizuoja ir kontroliuoja meistrai ir kitas pagalbinis personalas, o vykdo remonto darbininkai. Individualioms remonto dirbtuvėms vadovauja jų savininkai, jie dažniausiai patys atlieka remonto darbus, esant reikalui pasitelkia samdomuosius darbininkus, kartais vadinamus meistrais, ir jų mokinius.
LIETUVOJE 20 a. pabaigoje–21 a. remonto dirbtuvių skaičius mažėjo (išskyrus automobilių, kompiuterių, kitų vertingų daiktų remonto dirbtuves), nes padidėjus plataus vartojimo reikmenų pasiūlai gyventojai dažnai neberemontuoja sugedusių pigių buitinių daiktų, o perka naujus. 2019 Lietuvoje veikė 223 mašinų, 214 kompiuterių ir ryšių įrangos, 96 vartotojiškos elektroninės įrangos, buitinių aparatų ir prietaisų, namų ir sodo įrangos, 63 elektros įrangos, 29 metalo gaminių, 26 elektroninės ir optinės įrangos remonto dirbtuvių.
2846
taisykla