renasimjeñtas (isp. renacimiento – atgimimas, suklestėjimas), 19 a. pabaigos–20 a. pradžios ispanų muzikinės kultūros atgimimo sąjūdis.
Susiklostymas
Renasimjentas kilo kaip atsvara Ispanijoje vyraujančiai svetimšalei muzikai (italų, prancūzų) ir kaip romantinė nacionalinės savimonės raiška, būdinga visoms 19 a. Europos tautoms. Susidomėta ispanų tautos istorija, kultūra, vertybėmis, ankstesniųjų epochų ispanų muzika ir jos žanrais. Imta rinkti ir spausdinti ispanų etnomuzikos kūrinius. Ispanų kompozitoriai siekė sukurti savitą nacionalinį stilių, kryptingai naudodami savo šalies liaudies muziką.
Kompozitoriai
Renasimjento pradininku laikomas kompozitorius ir muzikos teoretikas F. Pedrellis. Jo operų trilogija Pirėnai (Los Pireneos 1902) turėjo įtakos 20 a. ispanų kompozitorių mokyklai. Ryškiausi renasimjento idėjų puoselėtojai buvo I. Albénizas, E. Granadosas, M. M. de Falla ir J. Turina (kūryboje naudojo ispanų liaudies melodijas, žanrus, dermes).
1915