Renato Guttuso
Guttuso Renato (Renatas Gutùzas) 1912 01 02Bagheria (prie Palermo) 1987 01 18Roma, italų tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių 20 a. antros pusės neorealistų. Tapybos mokėsi privačiai. Nuo 1938 gyveno ir kūrė Romoje. Romos dailės akademijos narys (1960). R. Guttuso kūrybai turėjo įtakos ekspresionizmas, kubizmas, ryšku neorealizmo principai.
Savita realistine maniera nutapė natiurmortų (Natiurmortas su kaukole 1938, Natiurmortas su raudona draperija 1942), interjerų (Natiurmortas studijoje 1962), portretų (Autoportretas 1940), daugiafigūrių kompozicijų (Diskusija 1959–60), tapybos kūrinių ciklų (Autobiografija 1965–66, Picasso ir jo personažai 1973, Moters aktas 1980, Spec contra spem 1982, Palermo stogai 1985). Kūrinių temos – visuomeninio gyvenimo, politikos aktualijos, dažniausiai vaizduojama darbininkų sambūriai, jų darbas, buitis. Tapė aliejumi, tempera, naudojo mišrią akvarelės ir kiniškojo tušo, pastelės technikas. Paveikslams būdinga ekspresyvūs, raiškiai stilizuoti, dažniausiai simboliniai, alegoriniai vaizdai, perteikti reportažiniu stiliumi (kadravimas, netikėti rakursai, koliažo efektai), vyraujanti raudona spalva. Sukūrė monumentalių kūrinių (Bėgimas į Egiptą 1983), scenografijų ir kostiumų eskizų Palermo, Milano teatrams, grafikos kūrinių, piešinių ciklų (Gott mit uns 1944), iliustravo knygų (Dante’s Dieviškoji komedija 1961, Vergilijaus Eneida 1980). Parašė dailės kritikos straipsnių. R. Guttuso dalyvavo tarptautinėse parodose (Venecijos bienalėje 1948, 1950, 1952, 1961). Romoje veikia R. Guttuso muziejus ir archyvas.
R. Guttuso. Du vežikai naktį (tempera, 1947; © LATGA / SIAE, 2020)
L: R. Hiepe Künstler der Gegenwart: Renato Guttuso Dresden 1961; G. Ungaretti Renato Guttuso Zeichnungen 1930–1970 Berlin 1970.
2635