Descartes René (lotyniškai Renatus Cartesius; Renė Dekártas) 1596 03 31La Haye (dabar La Haye-Descartes, prie Tours’o) 1650 02 11Stokholmas (1819 palaikai perlaidoti Saint-Germain-des-Près bažnyčioje Paryžiuje), prancūzų filosofas, matematikas, fizikas.
Biografijos faktai
Kilęs iš didikų giminės. 1604–12 studijavo filosofiją ir gamtos mokslus jėzuitų kolegijoje La Fleche (Sarthe’o departamentas), vėliau – teisę Poitiers (iki 1616). Baigęs karo mokyklą Brede nuo 1618 tarnavo kariuomenėje Nyderlanduose. Keliavo po Europą, 1625–29 gyveno Paryžiuje. 1629 emigravo į Nyderlandus (čia sukūrė didžiąją dalį matematikos, fizikos, medicinos ir filosofijos veikalų). 1633 R. Descartesʼo veikalai buvo įtraukti į Index librorum prohibitorum, protestantiškuose Utrechte (1643), Leidene (1647) pasmerkti viešai sudeginti. 1649 pakviestas karalienės Kristinos išvyko į Stokholmą, po kelių mėnesių mirė.
René Descartes (dailininkas Frans Hals, aliejus, Luvras)
Filosofinės pažiūros
R. Descartesʼas taikė abejojimo metodą, kurio pagrindiniai bruožai: tikru laikyti tik tai, ką įmanoma aiškiai suvokti; analizuojamus dalykus kiek įmanoma skaidyti į dalis; nuo paprasčiausio objekto pereiti prie sudėtingiausio; skaičiuoti, ar niekas nepraleista. Šis matematikos analitinis metodas, anot jo, turėtų būti taikomas įvairiems objektams tyrinėti. Metodo tikslas – prasiskverbti iki elementų, kurie turi būti įžvelgiami tiesiogiai, pasikliaujant intuicija. Iš tokio pažinimo turi būti išvedami logiškai pagrįsti teiginiai. Remdamasis abejojimo metodu R. Descartesʼas įrodinėjo, kad subjekto savimonė yra tai, kuo neįmanoma suabejoti. Suformulavo teiginį – mąstau, vadinasi, egzistuoju (cogito ergo sum), padedantį žmogui suvokti save kaip mąstančią substanciją (sum res cogitans), kuri reiškiasi abejonėmis, pritarimu, neigimu ir kita bei save identifikuoja. Mąstymo objektai, pasak jo, yra idėjos. Jos gali kilti iš sąmonės, iš išorinio pasaulio arba į sąmonę idėjas gali įterpti Dievas (kuris pats yra įgimta idėja – idea innata). Pastarosios glūdi sąmonėje ir nepriklauso nuo išorinio pasaulio, todėl, R. Descartesʼo nuomone, yra aiškios ir patikimos. Su nesukurta ir tobula Dievo būtimi pasaulyje egzistuoja dvi viena su kita nesusijusios sritys – tįsių kūnų ir grynojo mąstymo. Jos išreiškia dvasinio ir materialiojo pasaulio dualizmą.
Filosofijos svarbiausi veikalai
Filosofijos svarbiausi veikalai: Samprotavimas apie metodą: teisingai nukreipti savo protą ir ieškoti tiesos moksluose (Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité 1637, lietuvių kalba 2017), Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (Meditationes de prima philosophia, in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur 1631 21642; jame publikuoti M. Mersenne’o, T. Hobbeso, A. Arnauld, P. Gassendi pasisakymai ir R. Descartesʼo atsakymai į juos), Filosofijos principai (Principa philosophiae 1644), Sielos aistros (Les passions de lʼame 1649, lietuvių kalba 2002 22020), Tiesos ieškojimas remiantis natūralia šviesa (Inquisitio veritatis per lumenem naturale, išleista 1701). R. Descartesʼas nagrinėjo ir etikos klausimus. Jo filosofinės idėjos turėjo įtakos J. Locke’ui, G. W. Leibnizui, B. Spinozai, I. Kantui.
Fizikos tyrinėjimai
R. Descartesʼas pirmasis atskleidė rimties ir judesio reliatyvumą, suformulavo veiksmo ir atoveikio bei judesio kiekio tvermės, susidūrus 2 nestangriems kūnams, dėsnius, šviesos spindulio lūžimo 2 aplinkų riboje dėsnį (veikalo Discours de la méthode… dalis Dioptrika / Dioptrique). R. Descartesʼo materijos samprata grindžiama fizikiniais ir matematiniais tyrimais. Laikė materiją begaline, vientisa ir be galo dalia. Materijos pagrindinėmis savybėmis laikė erdvę ir tįsumą. Jos judėjimą aiškino pirmuoju postūmiu, kurį, anot R. Descartesʼo, davęs Dievas kartu nustatydamas pastovų judėjimo ir rimties kiekį. Remdamasis materialių dalelių sūkurinio judėjimo hipoteze išplėtojo mechanistinę Saulės sistemos planetų susidarymo ir raidos koncepciją (Traktatas apie šviesą arba pasaulį / Traité de la lumière ou le monde 1664).
Matematikos tyrinėjimai
R. Descartesʼas – vienas analizinės geometrijos kūrėjų. Pirmasis ėmė vartoti kintamojo dydžio ir funkcijos sąvokas, išdėstė plokščiųjų kreivių, statmenų ir liestinių brėžimo metodus ir panaudojo juos vadinamiems Descartes’o ovalams brėžti; sukūrė koordinačių metodą (Descartes’o koordinačių sistema), kreives suskirstė į algebrines ir transcendentines (veikalo Discours de la méthode… dalis Geometrija / La géométrie). Sukūrė tiesinės atkarpos sąvoką. Realųjį skaičių traktavo kaip bet kokios atkarpos santykį su vienetine atkarpa (apibrėžimą vėliau suformulavo I. Newtonas). Ėmęs vartoti kintamųjų dydžių simbolius (x, y, z, …), koeficientus (a, b, c, …), laipsnio žymėjimą (x4, a5, …), patobulino žymėjimo sistemą. Įrodė, kad lygties realiųjų ir menamųjų šaknų skaičius lygus jos laipsniui.
Biologijos veikalai
R. Descartesʼas parašė biologijos veikalų (Traktatas apie žmogų / Traité de l’homme, Žmogaus kūno ir visų jo funkcijų… aprašymas / La Description du corps humain et de toutes ses fonctions…, abu išspausdinti 1677), aprašė reflekso lanką.
R: Rinktiniai raštai Vilnius 1978.