Ren I Anžujiẽtis (pranc. René I d’Anjou), Renãtas Anžujiẽtis (it. Renato d’Angiò) 1409 01 16Angers 1480 07 10Aix‑en‑Provence, Neapolio karalius (1435–42). Valua‑Anžu dinastijos. Nominalaus Neapolio karaliaus Liudviko II ir Jolantos Aragonietės jaunesnysis sūnus. Baro (1430–80), Lotaringijos (1431–53) ir Anžu (1434–80) kunigaikštis. Provanso (1434–80) ir Pjemonto (1430–80) grafas.
Turtus gavo padedamas giminaičių: senelis iš motinos pusės Liudvikas perleido jam Baro kunigaikštystę, 1420 Renė vedė Lotaringijos kunigaikščio dukterį ir įpėdinę Izabelę. Anžu, Provansą paveldėjo mirus vyriausiajam broliui Liudvikui III. Neapolio karalystę jam perleido vyresniosios Anžu dinastijos linijos Neapolio karalienė Joana II.
Renė I Anžujietis buvo vienas svarbesnių sesers Marijos vyro Prancūzijos karaliaus Karolio VII sąjungininkų jo karuose su Anglija ir Burgundija, padėjo jam sudaryti Tours’o taiką (1444), už Anglijos karaliaus Henriko VI ištekindamas jauniausiąją dukterį Margaritą (vėliau aktyvi Rožių karų dalyvė). 1442 nesėkmingai gynė Neapolį nuo jį apsiautusios Aragono karaliaus Alfonso V kariuomenės, pralaimėjęs išvyko į Prancūziją. 1453 mirus pirmajai žmonai Izabelei iš politinio gyvenimo pasitraukė.