renis
rènis (Rhenium; lot. Rhenus – Reinas), Re, periodinės elementų sistemos VII B grupės cheminis elementas. Metalas. Gamtinis renis susideda iš 1 stabiliojo ir 1 radioaktyviojo izotopų. Žinomi 33 radioaktyvieji izotopai, jų masės skaičius nuo 160 iki 184, 186, nuo 188 iki 194. Metališkasis renis yra sidabro baltumo, amorfinis – juodi milteliai. Sunkus, kalus, plastiškas, pakaitintas tampa trapus, sunkiai lydosi. Paramagnetikas. Atsparus korozijai. Aukštesnėje kaip 300 °C temperatūroje oksiduojasi ir sudaro oksidus ReO3 (raudoni metalinio blizgesio kristalai) ir Re2O7 (šviesiai geltoni kristalai). Prisijungia fluorą, chlorą, bromą, sierą, fosforą, arseną, reaguoja su azoto rūgštimi, vandenilio peroksidu. Vienas rečiausių Žemės elementų. Randamas dažniausiai kaip priemaiša kitų elementų (Mo, Cu, Pt, Zn, Pb) mineraluose.
Gaunamas vandeniliu redukuojant arba elektrolizuojant perrenatų tirpalus, iš renio oksidų, sulfidų, halogenidų. Renio lydiniai naudojami aviacijoje ir kosminėje technikoje (labai atsparūs kaitrai), elektrovakuuminių prietaisų, aukštatemperatūrių termoporų, elektros kontaktų gamyboje. Iš renio ir jo lydinių daromos tiksliųjų prietaisų detalės, jais dengiami gaminiai apsaugai nuo korozijos, t. p. naudojami kaip katalizatoriai. Radioaktyvusis 187Re naudojamas datavimui (renio‑osmio metodas). Rentgenospektroskopiniu būdu renį 1925 atrado Walteris Noddackas, Ida Noddack‑Tacke ir Ottas Bergas (visi Vokietija) minerale kolumbite.
1
2591