Rennes (Rènas), miestas Prancūzijos šiaurės vakaruose; Bretanės administracinio regiono, Ille’io ir Vilaine’o departamento centras.
Champ‑Jacquet aikštė ir Jeano Leperdit statula Rennesʼe
220 500 gyventojų (2019; aglomeracijoje 364 100 gyventojų).
Rennesʼas įsikūręs prie Vilaine’o (teka į Atlanto vandenyno Biskajos įlanką) ir Ille’io upių santakos; prie Rennesʼo prasideda Ille’io–Rance’o kanalas (jungia su Lamanšo sąsiaurio Saint‑Malo įlanka).
Per Rennesʼą eina Paryžiaus–Bresto greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė, Caeno–Nantes’o automobilių magistralė; geležinkeliai į Nantes’ą, Saint‑Malo. Oro uostas (į pietvakarius nuo Rennesʼo). Metropolitenas (nuo 2002). Automobilių (PSA Peugeot Citroën bendrovės įmonės), geležinkelio riedmenų, žemės ūkio mašinų gamyba, elektronikos, chemijos, maisto, statybinių medžiagų, tekstilės, odos, baldų, poligrafijos pramonė. Netoli Rennesʼo yra naftos perdirbimo įmonė. Daug bankų. Turizmas.
2 universitetai (įkurti 1969 ir 1970). École Normale Supérieure mokyklos (Paryžiuje) skyrius, politikos mokslų, žemės ūkio, prekybos, chemijos, taikomųjų menų ir kitos aukštosios mokyklos. Rennes Atalante mokslo ir technologijų (daugiausia informatikos ir telekomunikacijų technologijų) parkas (technopolis; mokslinio tyrimo institutai, laboratorijos, įmonės).
Miesto, universitetų, muziejų ir kitos bibliotekos. Dailės (įkurtas 1794), Bretanės (su planetariumu), transliacijų muziejai, šiuolaikinio meno centras, Rennes’o krašto ekomuziejus (į pietus nuo Rennesʼo; etnologija, istorija, gamta). Rennes’o opera (įkurta 1836), Bretanės nacionalinis teatras, Parcheminerie, Picalilli, Lillico ir kiti teatrai, Rennes’o ir Bretanės nacionalinis choreografijos centras. Bretanės simfoninis orkestras. Kasmetiniai muzikos ir kino festivaliai. Du botanikos sodai, zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Išliko keltų‑romėnų laikotarpio miesto sienos fragmentų (vartai Porte Mordelaise 15 a.). Dievo Motinos ir Šv. Melanijaus bazilika (11–14 a., fasadas, 17 a.), Šv. Petro katedra (12 a., bokštai, 16–17 a.), Bretanės parlamento rūmai (17 a., architektas G. Gaultier, fasadas, 1618, architektas S. de Brosse’as, po 1994 gaisro atstatyti), rotušė (1743), Operos teatro rūmai (1836, architektas Ch. Millardet), seminarijos pastatas (1853–72, architektas H. Labrouste’as, dabar Université de Rennes 1 padalinys), Martenot (1871, architektas J.‑B. Martenot), žuvų turgaus halė, stadionas Route de Lorient (abu 1912, rekonstruotas 2001), kultūros įstaigų kompleksas Les Champs Libres (2006, architektas Chr. de Portzamparcas).
2271
Istorija
Antikos laikais buvo keltiškos redonų genties (iš čia Rennesʼo pavadinimas) centras, tada vadintas Kondate (keltų kalba – dviejų upių santaka). Galiją nukariavus romėnams tapo Armorikos provincijos svarbiausių kelių susikirtimo vieta. Dėl barbarų puldinėjimų 275 apjuostas gynybine siena. Gynybai nuo dabartinės Bretanės pusiasalio vakarinėje dalyje įsikūrusių bretonų Karolingų dinastijos valdovai įkūrė Bretanės marką, Rennesʼas tapo vienos ją sudarančių grafysčių centru. 851 pajungtas bretonų.
Viduriniais amžiais varžėsi su Nantes’u dėl Bretanės kunigaikštystės centro statuso. Nuo 1561 čia rinkosi Bretanės parlamentas. Per 1720 gaisrą beveik visas sudegė, atstatytas moderniu stiliumi (su tiesiomis gatvėmis ir centrine gatve). Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją čia įsikūrė su Vendée sukilėliais kovojančios respublikonų kariuomenės štabas. 1857 į Rennesʼą nutiestas geležinkelis. 1899 čia vyko garsus A. Dreyfuso teismo procesas (Dreyfuso byla).
Per II pasaulinį karą smarkiai bombarduotas nacių Vokietijos, vėliau Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos, karo pabaigoje čia buvo daug (apie 50 000) vokiečių karo belaisvių.
Pokariu buvo vienas sparčiausiai augančių (dėl atsikėlusių kaimo gyventojų, pastatytos Citroën automobilių gamyklos) Prancūzijos miestų.
2271