reñtgeno astronòmija, astrofizikos šaka, tirianti rentgeno spinduliuotės kosminius šaltinius. Rentgeno spindulius sugeria Žemės atmosfera, todėl jų tyrimo aparatūra raketomis arba erdvėlaiviais (rentgeno teleskopas) iškeliami į retuosius atmosferos sluoksnius arba tarpplanetinę erdvę. Rentgeno spindulių šaltinių Visatoje yra labai daug ir įvairių. Tai – beveik visos žvaigždės, neutroninės žvaigždės, glaudžios dvinarės sistemos su kompaktišku nariu, supernovos ir jų liekanos, aktyviosios galaktikos, galaktikų vainikai (labai reta karšta plazma), galaktikų spiečių tarpgalaktinė erdvė. Rentgeno spinduliuotę skleidžia iki milijono ar daugiau laipsnių įkaitusi plazma (šiluminė spinduliuotė), reliatyvistiniai (kone šviesos greičio) elektronai, kai juos stabdo magnetinis laukas (sinchrotroninė spinduliuotė) arba teigiamai įelektrinti atomų branduoliai. Rentgeno fotonų gali rastis, kai reliatyvistiniai elektronai dalį energijos perduoda sutiktam mažesnės energijos fotonui (atvirkštinis Comptono reiškinys). Kosminio rentgeno šaltiniai rodo Visatos vietas, kur yra labai aukšta temperatūra, labai stiprūs magnetiniai laukai, veikia natūralūs supergalingi elektringųjų dalelių greitintuvai.
Pirmąjį, palyginti silpną, kosminio rentgeno spinduliuotės šaltinį – Saulę (spinduliuoja jos karštas vainikas) 1948 aptiko Thomas Robertas Burnightas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Pirmasis stiprus rentgeno spindulių šaltinis už Saulės sistemos ribų (Sco X‑1 Skorpiono žvaigždyne) nustatytas 1962 (R. Giacconi ir kiti; Jungtinės Amerikos Valstijos).
906