kelių veidrodinių sluoksnių rentgeno teleskopo schema: 1 – rentgeno spinduliuotė, 2 – veidrodžiai, 3 – židinys
reñtgeno teleskòpas, prietaisas kosminiams rentgeno spindulių šaltiniams tirti. Kadangi rentgeno spinduliuotę sugeria Žemės atmosfera, rentgeno teleskopas raketomis arba erdvėlaiviais iškeliamas virš Žemės atmosferos. Paprasčiausią rentgeno teleskopą sudaro fotonų skaitiklis ir kolimatorius spindulių sklidimo krypčiai nustatyti. Veidrodinių rentgeno teleskopo objektyvų forma neįprasta, nes rentgeno spinduliuotė atsispindi tik tada, kai jų kritimo kampas į veidrodžio paviršių yra labai mažas. Objektyvai sudaryti iš kelių ar daugiau koncentriškai įterptų vienas į kitą veidrodžių, nukreipiančių spindulius į tą patį židinį. Veidrodžiai daromi iš metalo (aukso, iridžio) folijos, keramikos.
Pirmiausia spinduliai atsispindi nuo paraboloido pavidalo veidrodžio vidinio šono. Šaltinio atvaizdui pagerinti statomas antras (hiperboloido formos) veidrodis. Tokių rentgeno teleskopų skiriamoji geba būna iki 0,5”. Kietiesiems rentgeno spinduliams stebėti tinka vadinamieji koduotos kaukės rentgeno teleskopai, primenantys camera obscura (dėžę su skylute vietoj objektyvo). Rentgeno teleskopai su panoraminiais detektoriais kuria rentgeno šaltinių atvaizdus. T. p. naudojami krūvio sąsajos įtaisai, mikrokanalinės plokštelės, mikrokalorimetrai. Pirmasis rentgeno teleskopas, įtaisytas raketoje, panaudotas Saulei stebėti; 1963 gautas Saulės vaizdas rentgeno spektre.
906