rąstų rentinio kampinės jungtys: a – sąspara, b – skėstdygiu
tašų rentinys: a – kampinė jungtis įkirčiu, b – išorinės ir vidinės sienos spraustelinė sandūra; 1 – įkirtis, 2 – kaištis, 3 – sprausteliai
rentinys
rentinỹs, dėžinė medinių sienų konstrukcija iš šonais suglaustų horizontalių rąstų arba tašų. Sienojai (apvalūs, apipjauti rąstai, tašai) šonais dedami vienas ant kito priglaudžiant, dažnai dar ir jungiant dygiais, įlaidais, išdrožomis, kaiščiais. Kampuose sienojai jungiami sąsparomis, skėstdygiais sprausteliais, kaiščiais. Tarp sienojų dedami tamprios medžiagos sandarinamieji tarpikliai. Viena eilė pagal perimetrą kampuose sujungtų rąstų arba tašų vadinama rentinio vainiku. Nuo seno rentinys naudojamas pastatų, šulinių sienoms, gynybiniamas ir inžineriniams statiniams (užtvankoms, atraminėms sienoms, tiltų atramoms). Tradicinių kaimo gyvenamų namų rentinio kampuose sienojus jungdavo išdrožomis (sudarydavo vadinamąją kertę su išsikišusiais sienojų galais), sąspara, suleisdavo į stulpą (švilį), tarp sienojų dėdavo samanas, o iš vidaus tarpus užtepdavo moliu.