rentõs sutarts, rentos mokėtojo (skolininko) ir rentos gavėjo (kreditoriaus) susitarimas, kuriuo rentos mokėtojas įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už jam nuosavybės teise perduotą kapitalą periodiškai mokėti rentos gavėjui sutartą pinigų sumą ar kitaip jį išlaikyti. Pareigą mokėti rentą gali nustatyti rentos sutartis, įstatymai, teismo sprendimas ar testamentas. Rentos sutarties objektas yra rentos mokėtojui nuosavybės teise perduoti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai ar tam tikra pinigų suma, pati renta ar kitoks rentos gavėjui teikiamas išlaikymas. Jei pagal rentos sutartį perduodamas nekilnojamasis turtas, tai rentos sutartis yra rentos pirkimo ir pardavimo sutartis ir jai taikomos tokių sutarčių normos. Jei kapitalas yra pinigų suma, ji gali būti sumokėta iš karto arba keliomis išmokomis. Rentos sutartyje gali būti nustatyta, kad rentos gavėjas yra trečiasis asmuo, o ne asmuo, perduodantis rentos mokėtojui nuosavybės teise kapitalą. Po rentos gavėjo mirties renta gali būti mokama jo įpėdiniui ar kitam asmeniui.
LIETUVOJE pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001), skiriamos rentos sutarties rūšys: neterminuotos (nuolatinės) rentos, rentos iki gyvos galvos ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartys. Neterminuotos (nuolatinės) rentos gavėjai gali būti tik fiziniai asmenys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa (rūpyba). Ši renta mokama pinigais. Sutartyje gali būti nustatyta, kad rentą galima mokėti perduodant daiktus, atliekant darbus ar teikiant paslaugas, kurių kaina atitinka rentos dydį pinigais. Rentos dydis indeksuojamas atsižvelgiant į nustatytą minimalią mėnesinę algą. Rentos mokėtojas turi teisę atsisakyti toliau mokėti neterminuotą (nuolatinę) rentą ją išpirkdamas, apie tai rentos gavėjui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki rentos mokėjimo nutraukimo. Prievolė mokėti rentą baigiasi kreditoriui gavus visą rentos išpirkos sumą. Sutartyje gali būti numatyta, kad teisė išpirkti nuolatinę rentą negali būti įgyvendinta, kol rentos gavėjas gyvas ar per kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 metų nuo rentos sutarties sudarymo dienos. Tokios rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad rentos mokėtojas išpirktų rentą, kai praleidžia mokėjimo terminą daugiau kaip 1 metus, pažeidžia prievolę garantuoti rentos mokėjimą, rentos mokėtojas pripažintas nemokiu ar atsirado kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad rentos mokėtojas nesugebės nustatytais terminais mokėti sutartyje numatyto dydžio rentos, taip pat kai kaip renta perduotas nekilnojamasis daiktas perėjo keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise. Turto, kuris neatlygintinai perduotas kaip renta, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rentos mokėtojui. Nuolatinės rentos neterminuotumas yra sąlyginis, nepriklauso nuo rentos gavėjo gyvenimo trukmės, bet ribojamas 100 metų termino. Renta iki gyvos galvos gali būti mokama turtą perdavusiam fiziniam asmeniui ar jo nurodytam kitam fiziniam asmeniui, keliems fiziniams asmenims (teisė gauti rentą jiems visiems dažniausiai priklauso lygiomis dalimis). Mirusio vieno rentos gavėjo teisės gauti rentą dalis pereina jį pergyvenusiems rentos gavėjams. Po paskutinio rentos gavėjo mirties prievolė mokėti rentą baigiasi. Renta iki gyvos galvos sutartyje nustatoma kaip tam tikra pinigų suma, periodiškai mokama visą rentos gavėjo gyvenimą. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo – perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki gyvos galvos išlaikyti rentos gavėją ir (arba) jo nurodytą asmenį (asmenis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kita apranga, maitinimas, o jei rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra, pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę (vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą). Visais atvejais rentos sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 100 metų nuo sutarties sudarymo dienos.
Rentos sutartis turi būti notarinės formos nepaisant perduodamo turto rūšies ar vertės. Rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas turi perleisti rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jei ji įregistruota viešajame registre. Jei rentos mokėtojas perleidžia daiktą, teisės į kurį suvaržytos renta, prievolė mokėti rentą pereina daiktą įgijusiam asmeniui. Rentos gavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei rentos mokėtojas nevykdo savo pareigų, jei dėl priežasčių, už kurias rentos gavėjas neatsako, žūva ar iš esmės pablogėja daiktas, kurį įkeičiant garantuotas rentos mokėtojo prievolių įvykdymas. Už rentos mokėjimo terminų pažeidimą rentos mokėtojas jos gavėjui moka įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.
neterminuota renta, nuolatinė renta; renta iki gyvos galvos; išlaikymas iki gyvos galvos