reografija

reogrãfija (reo… + gr. graphō – rašau), žmogaus ir gyvūnų kraujotakos tyrimo metodas – audinių varžos kitimo veikiant kintamąja elektros srove registravimas. Kūno dalies ar organo elektrinė varža kinta dėl širdies veiklos ir kraujotakos. Leidžiant per tam tikrą kūno dalį kintamąją 16–300 kHz dažnio elektros srovę, geriausiu jos laidininku tampa skysta organizmo terpė, pirmiausia kraujas. Elektrinės varžos kitimas padeda nustatyti kraujo pasiskirstymą tam tikroje kūno dalyje arba organe (pvz., galūnėje, smegenyse, širdyje, kepenyse). Šie kitimai registruojami reografu, užrašoma kreivė reograma. Iš reogramos formos, bangų dydžio, tam tikro išvestinio rodiklio (reografinio indekso), reogramos atkarpų trukmės, kai kurių santykinių rodiklių nustatoma, ar kraujagyslės normaliai prisipildo kraujo, koks yra kraujotakos greitis, kraujagyslių elastingumas ir pasipriešinimas kraujui nutekėti. Smegenų reograma vadinama reoencefalograma, širdies reograma – reokardiograma. Reografija padeda nustatyti smegenų kraujotakos sutrikimus, jų vietą, periferinių kraujagyslių aterosklerozę.