reologija

reològija (reo… + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), mechanikos mokslo šaka, tirianti klampiųjų medžiagų deformaciją ir takumą. Nagrinėja procesus, susijusius su negrįžtama liekamąja deformacija, įtempių relaksacija, įvairių klampiųjų ir plastiškųjų medžiagų tekėjimu. Skirstoma į teorinę (apskaičiuoja medžiagos deformaciją, takumą, kaip kinta kūną veikiantys įtempiai, sprendžia kraštinius uždavinius), eksperimentinę (specialiais prietaisais, pvz., reometrais, matuoja dydžius, apibūdinančius medžiagos reologines savybes) reologiją, mikroreologiją (tiria medžiagų deformaciją ir takumą labai mažuose tūriuose (atomų ir molekulių eilės)), bioreologiją (tiria žmogaus ir gyvūnų įvairių biologinių skysčių tekėjimą ir audinių deformacijas). Reologijos tyrimais naudojamasi biofizikoje, geofizikoje, mechanizmų mechanikoje, farmacijoje, maisto pramonėje ir kitur. Reologija kaip atskira mokslo šaka susikūrė 20 a. pradžioje.