rèplika (pranc. réplique), teisminio nagrinėjimo dalyvių, dalyvavusių teisminiuose ginčuose, trumpos pastabos po pagrindinių per ginčus pasakytų kalbų. Replikų skaičius dažniausiai neribojamas, nes per ilgiau trunkantį ginčą gali būti pareikšti svarbūs argumentai, pagrindžiantys to teisminio nagrinėjimo dalyvio poziciją ir sukritikuojantys kitos ginčo pusės argumentus. Nė vienas teisminio nagrinėjimo dalyvis neprivalo sakyti replikos – tai yra teisminio nagrinėjimo dalyvių teisė. Jei vienas teisminio nagrinėjimo dalyvis atsisako nuo replikos, kiti dalyviai vis tiek turi teisę replikuoti. Atsisakymas nuo replikos nereiškia sutikimo su kito asmens pozicija, bet atsisakyti nuo jos nerekomenduojama, ypač gynėjui, nes gali atrodyti, kad sutinkama su tuo, ką savo replikoje pasakė, pavyzdžiui, prokuroras. Replika turi sietis su pirmiau per teisminius ginčus pasakyta kalba. Replika dažniausiai siekiama kritikuoti kito (priešingos šalies) teisminio nagrinėjimo dalyvio argumentus. Replikos teise tinka pasinaudoti ir tada, kai teisminių ginčų dalyvis iškraipo bylos aplinkybes, faktus, kitų proceso dalyvių pareikštas mintis. Nereplikuojama dėl principinės reikšmės neturinčių dalykų. Replikuojama ta pačia eilės tvarka kaip ir sakant kalbas per teisminius ginčus. Paskutinis visada replikuoja gynėjas, jei jo nėra – teisiamasis. Replikuojant galima remtis tik tais įrodymais, kurie buvo tirti per teisminį tardymą, ir negalima uždavinėti klausimų kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams. Replikos trukmė dažniausiai neribojama, bet replika turi būti trumpa – nedera kalbėti to, kas buvo pasakyta per teisminius ginčus, ar apie nesusijusius su byla dalykus. Tokia replika gali būti nutraukta. Po replikos pirmininkas skelbia, kad teisminiai ginčai baigti.
LIETUVOJE teisę į repliką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003). Dalyvavę teisminiuose ginčuose asmenys turi teisę tik į vieną repliką.