reprèsorius (lot. repressor – stabdytojas, slopintojas), baltymas, kuris jungiasi su specifine nukleotidų seka ir slopina geno arba genų grupės raišką, neleisdamas ribonukleorūgšties (RNR) polimerazei transkribuoti slopinamų genų. Vieni represoriai veikia tiesiogiai, kiti – tik susijungę su papildoma medžiaga, vadinama kosupresoriumi, kitaip jie yra neaktyvūs. Tiesiogiai veikiantį represorių slopina medžiaga, vadinama induktoriumi. Induktorius jungiasi su represoriumi ir šis tampa neaktyvus, jo slopinantis poveikis genų raiškai nepasireiškia, genai tampa aktyvūs. 1961 represorių atrado J. Monod ir F. Jacobas (abu Prancūzija) tirdami laktozės operono reguliavimą. Pirmąjį represorių 1966 išskyrė W. Gilbertas (Didžioji Britanija) ir B. Mülleris‑Hillis (Vokietija). 21 a. pradžioje visi baltymai, kurie atpažįsta specifines deoksiribonukleorūgšties (DNR) sekas ir reguliuoja genų raišką ją slopindami arba aktyvindami, vadinami transkripcijos veiksniais.
3163
transkripcijos veiksniai