reprezentãciniai pastata, visuomeninių pastatų rūšis; administraciniai, valdymo (prezidento, parlamento rūmai, rotušė), kultūros (teatras, muziejus), sporto (stadionas), sakraliniai (bažnyčia, vienuolynas), gyvenamieji (rūmai), gynybiniai (pilis) pastatai. Raiškios architektūrinės formos (tūrinė, erdvinė ir planinė struktūra) pastatai išsiskiria puošnumu, dydžiu. Dažniausiai statomi miestų centrinėse dalyse (kartais – priemiesčiuose), tampa svarbiais urbanistikos akcentais; juose labiausiai išryškėja bendri architektūros stilių bruožai. Reprezentaciniai pastatai statyti nuo seniausių laikų. Raiškesni pavyzdžiai: Koliziejus Italijoje, Westminsterio vienuolynas Didžiojoje Britanijoje, Šv. Petro bazilika Vatikane, Luvras Prancūzijoje, Kapitolijus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Varšuvos karalių pilis Lenkijoje. Daugelis reprezentacinių pastatų yra paskelbti pasaulio paveldo vertybėmis.
Lietuvoje
Nacionalinė dailės galerija Vilniuje (buvęs Revoliucijos muziejus, 1980, architektai G. Baravykas, V. Vielius, rekonstruota 2009, architektai A. Bučas, D. Čaplinskas, G. Kuginys)
Lietuvoje išskirtinę vietą užima didingi sakraliniai pastatai (Vilniaus katedra ir varpinė, Šv. Jonų bažnyčia Vilniuje, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Kaune). 20 a. antroje pusėje Vilniuje sukurta reikšmingų reprezentacinių pastatų: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (1974, architektė E. N. Bučiūtė), dabartiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1982, architektas V. E. Čekanauskas), Seimo (1982, architektai A. Nasvytis ir V. Nasvytis) rūmai. 21 a. pradžioje statomi administraciniai, prekybiniai, biurų aukštybiniai pastatai formuoja naują Vilniaus centrą Konstitucijos prospekte (šalia Europos aikštės).
959