reprezentãcinis portrètas, portreto rūšis – asmens atvaizdas, liudijantis jo rangą ir reikšmę visuomenėje. Būdinga modelio socialinė charakteristika, perteikta valdžios ir luomo atributais. Dažnai portretuojamasis vaizduojamas iki pusės arba visu ūgiu; būdinga kelios vaizdavimo schemos: klūpanti (seniausia), sėdinti arba stovinti figūra. Klūpantis portretuojamasis nuo viduramžių plito altoriniuose paveiksluose, taip dažniausiai vaizduoti donatoriai. Jie komponuoti paveikslo apačioje prie šventojo (dažniausiai mažesni). Poliptiko tipo altoriuose donatorių figūros buvo nukeltos į altoriaus pakraščius.
D. Ghirlandaio. Giovannos Tornabuoni portretas (tempera, 1488, Thysseno‑Bornemiszos fondo kolekcija, Madridas)
16 a. pradžioje Italijoje susiklostė sėdinčių portretuojamųjų (dažniausiai aukštų dvasininkų) reprezentacinio portreto schema. Žmogus dažniausiai vaizduotas sėdintis krėsle, rankas padėjęs ant atkalčių (Rafaelio Popiežiaus Julijaus II portretas, apie 1512). 16 a. pabaigoje Ispanijoje portretuojamieji pradėti vaizduoti stovintys. Ši schema ilgainiui paplito ir išpopuliarėjo visoje Europoje. Portretuojamieji vaizduoti su atributais (karūna, žemės rutuliu, mitra, pastoralu, ginklais, ordinais, knygomis, paletėmis, kita), liudijančiais jų padėtį visuomenėje, dažni stalo, kolonos, draperijų motyvai. Vaizduoti ir šeimų herbai, įvairūs užrašai, nurodantys vaizduojamojo asmens nuopelnus. Prie reprezentacinio portreto priskiriami ir žymių žmonių (dažniausiai aristokratų), sėdinčių ant žirgų, portretai (Ch. Le Bruno Kancleris Séguier, apie 1660). Rusijos dailėje plito parsūna.
16–17 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo populiarūs valstybės ar Bažnyčios veikėjų portretai (Vilniaus vyskupų portretų galerija). Didikai vaizduoti su valdžios atributais, garbės ženklais, kompoziciją papildančiais herbais, įrašais. 17–18 a. Abietų Tautų Respublikos teritorijoje bajorijos sluoksniuose populiarus buvo sarmatiškasis portretas. Reprezentacinis portretas klestėjo baroko, klasicizmo, akademizmo dailėje.
20 a. paplitus fotografiniams atvaizdams, įsigalėjus modernizmo nuostatoms reprezentacinių portretų kūryba smuko.
L: M. Matušakaitė Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje Vilnius 1985.
1746