reprodùkcinė imunològija, medicinos šaka, tirianti imuninės sistemos sąveiką su reprodukcinės sistemos komponentais. Tiriama, pvz., motinos imuninė tolerancija vaisiui. Nėščios moters imuninė sistema neatmeta jai pusiau svetimo vaisiaus, turinčio dalį genetinės informacijos iš tėvo, atvirkščiai – sudaro palankias sąlygas vaisiui vystytis, todėl nėštumą galima įvardyti kaip imuninės sistemos veiklos paradoksą. Vaisių nuo galimų žalingų motinos imuninės sistemos veiksnių saugo placenta, atliekanti unikalias funkcijas (specifinių baltymų gamybą, paviršinių molekulių raišką). Imuninės sistemos funkcija yra apsaugoti motinos organizmą nuo svetimų patogenų invazijos ir jų toksinių produktų, skirti savus ir svetimus antigenus, kad imuninė destrukcija būtų nukreipta prieš svetimą organizmą, bet ne prieš savą. Imuninė sistema, sauganti motinos organizmą, turi potencialų gebėjimą naikinti jai antigeniškai svetimą vaisių, todėl ankstyvo nėštumo metu ji turi būti ne tik slopinama, kad vaisius išgyvenų, bet ir pajėgi saugoti motiną ir vaisių nuo galimos infekcijos nėštumo metu. Reprodukcinė imunologija nagrinėja imuninį poveikį moters ir vyro fiziologiniams reprodukciniams procesams (gametogenezei, apvaisinimui, implantacijai, placentacijai) bei ryšį su vaisingumo sutrikimais – nevaisingumu, pasikartojančiais persileidimais ar nėštumo komplikacijomis. Ne visi ląsteliniai ir molekuliniai komponentai, svarbūs sėkmingam nėštumui, yra nustatyti. Iki šiol neišaiškintos nevaisingumo, pasikartojančių persileidimų ar nesėkmingo in vitro apvaisinimo priežastys. Imunologinė terapija yra neaiškios kilmės nevaisingumo ar pasikartojančių persileidimų gydymo ateityje metodas.
1160