Rešliaus senamiestis su šv. Petro ir Povilo bažnyčia (kairėje) ir vyskupų pilimi (priekyje kairėje)
Rẽšlius (Reszel), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, apie 15 km į pietvakarius nuo Kętrzyno, prie Sainos aukštupio (Priegliaus baseinas). Gotikinės šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pradėta statyti 14 a. pabaigoje), vyskupų pilis (14 a. antra pusė–15 a. pradžia). 4632 gyventojai (2019).
Istorija
Gyvenvietės pradžia – 1241 prie sausumos kelio, einančio nuo Aismarių į rytus per prūsų varmių žemę, Vokiečių ordino įrengtas įtvirtintas sargybos punktas; pavadintas pagal netoliese esantį varmių kaimą, užrašytą vokiškai Resel. Per Pirmąjį prūsų sukilimą ir per Didįjį prūsų sukilimą, 1242 ir 1262 įtvirtinimas sukilėlių prūsų buvo sugriautas, netrukus atstatytas. 1254 sutartimi gyvenvietės su apylinkėmis valdymą Vokiečių ordinas perleido Varmės (Varmijos) vyskupijos kapitulai (valdė iki 1772).
1337 įkurtas miestas (vokiškai vadintas Rössel) gavo Kulmo teises. 1347 Vokiečių ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis mini Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, kunigaikščių Kęstučio ir Narimanto kariuomenės antpuolį į Rešlių ir apylinkes. 1353 02 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė vėl nusiaubė Rešliaus apylinkes. 1401 pastatyta masyvi mūrinė Varmės vyskupų gotikinė pilis. Po Trylikamečio karo tarp Vokiečių ordino ir Lenkijos (1454–66), 1466 Torunės taikos sutartimi katalikiška Varmė su Rešliumi iki 1772 (iki Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo) priklausė Lenkijai. Pilyje (joje veikė kalėjimas) iki 1772 rezidavo Varmės vyskupijos valdytojai. 1347–1626 Rešliuje veikė augustinų vienuolynas su mokykla (iki 1525). Nuo 1626 vienuolyne įsikūrė iš Braunsbergo (dabar Braniewo) nuo švedų (per 1600–29 Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karą) bėgantys jėzuitai. 1632 jie įkūrė kolegiją (priklausė Lietuvos jėzuitų provincijai). Joje nemažai mokėsi (kad išmoktų vokiečių kalbą) Lietuvos bajorų vaikų.
Rešliaus vyskupų pilis (2003)
1780 Prūsijoje uždraudus jėzuitų veiklą kolegija 1780 buvo pertvarkyta į valdišką progimnaziją, vėliau – į gimnaziją. Apie 1370 pastatyta parapinė gotikinė bažnyčia, 1444 paminėta lotyniška mokykla. Per 1806 didelį gaisrą sudegė pilis, bažnyčia, klasicistinio stiliaus rotušė (šie ir kiti pastatai buvo atstatyti arba perstatyti). 1822 pilies pietinėje dalyje įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo 1818 Rešlius – apskrities centras. Nuo 1862 mieste veikė aukštesnioji mergaičių mokykla, 1881–1936 – provincijos kurčnebylių prieglauda, nuo 1921 – žemės ūkio mokykla. 1785 Rešliuje gyveno apie 1000, 1875 – 3557, 1890 – 3474, 1910 – 4457, 1939 – 5508 žmonės. 1772–1945 Rešlius su Varme priklausė Prūsijai, nuo 1945 priklauso Lenkijai. Per II pasaulinį karą miestas mažai nukentėjo. 20 a. 6–9 dešimtmetyje lenkai restauravo pilies kompleksą, senamiestį; Pasaulio kultūros paveldo paminklas (1981).
2462
-Resel; -Rössel