Respublikonų partijos logotipas
Respublikõnų pártija (Republican Party), tradiciškai Didžióji senóji pártija (Grand Old Party, GOP), Jungtinių Amerikos Valstijų politinė partija. Viena iš dviejų svarbiausių šalies politinių partijų (kita – Demokratų partija). Įkurta 1854.
Struktūra
Neturi nuolatinių narių. Kas ketveri metai rengiami suvažiavimai tvirtina rinkimų programą, renka partijos kandidatus į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir viceprezidento postus. Tarp suvažiavimų Respublikonų partijos veiklai vadovauja Nacionalinis komitetas, kuriam pavaldus nuolatinis partinis aparatas valstijose ir apygardose.
Politika
Tradiciškai Respublikonų partija laikosi liberalios ekonominės (yra prieš valstybės kišimąsi į ūkio reikalus) ir konservatyvios socialinės politikos, remia lygių galimybių idėją – kiekvienam Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiui suteikti galimybę pačiam kovoti dėl savo gerovės. Siekia mažinti mokesčius ir valstybės valdymo išlaidas, stiprinti nacionalinį saugumą. Respublikonus daugiausia palaiko pasiturintys ir vidurinės klasės baltaodžiai Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai.
Istorija
Respublikonų partija susikūrė 1854 susivienijus daliai vigų, Šiaurės valstijų demokratų ir frisoilerių (pavadinimas kilo iš Th. Jeffersono priesaikos: respublikos, t. y. valstybės, interesai turi būti svarbesni už pavienių valstijų interesus). Naujoji partija buvo prieš vergiją ir jos plitimą. Respublikoną A. Lincolną 1860 išrinkus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu 11 Pietų valstijų atsiskyrė nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir pradėjo JAV pilietinį karą (1861–65).
Šiaurei karą laimėjus Respublikonų partija užsitikrino ilgą politinio vyravimo laikotarpį: 1860–1932 laimėjo 14 iš 18 prezidento rinkimų. Respublikonų partiją daugiausia rėmė Šiaurės ir Vidurio Vakarų fermeriai bei pramonininkai. 20 a. pradžioje Respublikonų partija siekė įgyvendinti vadinamosios pažangos eros reformas (monopolijų veiklos reguliavimas, tam tikrų socialinių įstatymų leidyba ir kita). 1912 skilo (progresyviesiems respublikonams vadovavo Th. Rooseveltas, konservatyviesiems – W. H. Taftas), dėl to prarado prezidento postą. Užsienio politikoje Respublikonų partija rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų teritorinę ekspansiją, po Pirmojo pasaulinio karo laikėsi izoliacionizmo.
Dėl nesugebėjimo įveikti Didžiosios depresijos (1929–33) padarinių Respublikonų partija prarado įtaką ir turėtą afroamerikiečių paramą. 20 a. antroje pusėje įtaką atgavo (Respublikonų partiją pradėjo remti pasiturintys priemiesčių gyventojai ir afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo įbauginti baltieji Pietų gyventojai), bet neatgavo afroamerikiečių paramos. Dukart prezidentu išrinktas respublikonas R. Nixonas 1974 buvo priverstas atsistatydinti dėl Watergate’o bylos sukelto skandalo, kuris sugadino Respublikonų partijos reputaciją. 9 dešimtmetyje dėl ryžtingos prezidento R. Reagano vidaus ir užsienio politikos Respublikonų partija susigrąžino autoritetą ir įtaką.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai respublikonai
Respublikonų partija valdė: 1861–85 (prezidentai A. Lincolnas, A. Johnsonas, U. S. Grantas, R. B. Hayesas, J. A. Garfieldas, Ch. A. Arthuras), 1889–93 (B. Harrisonas), 1897–1913 (W. McKinley, Th. Rooseveltas, W. H. Taftas), 1921–33 (W. G. Hardingas, J. C. Coolidge’as, H. C. Hooveris), 1953–61 (D. D. Eisenhoweris), 1969–77 (R. Nixonas, G. R. Fordas), 1981–93 (R. Reaganas, G. H. W. Bushas), 2001–09 (G. W. Bushas) ir 2017–21 (D. J. Trumpas).
R. Reaganas Respublikonų partijos konvente (1984 07)
Respublikonų partijos emblema
-respublikonai