retà knygà, spaudos leidinio egzempliorius, pasižymintis išskirtinumą ir mokslinę, meninę, istorinę, materialinę ir kitokią išliekamąją vertę didinančiomis savybėmis: įrišimu, spausdinimo savitumais, autoriaus ir skaitytojų autografais, teksto taisymais ir papildymais, nuosavybės ženklais ir kita. Retos knygos sąvoka kiekvienoje valstybėje dėl savaip susiklosčiusios bibliofilijos ir knygos tyrinėjimų tradicijų skiriasi. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje reta knyga vadinamas unikalus ir išskirtinis egzempliorius, Rusijoje – leidinys, išleistas arba išlikęs nedideliu egzempliorių skaičiumi ir turintis ypatingą visuomeninę ir politinę, idėjinę ir estetinę, mokslinę, meninio apipavidalinimo ir spaudos, istorinę, memuarinę, kraštotyrinę, bibliografinę ar kitokią vertę, Jungtinėse Amerikos Valstijose – leidinys, kurio paklausa gerokai didesnė už pasiūlą. Nustatant retos knygos esminius požymius taip pat atsižvelgiama į šalies visuomeninių ir ekonominių laikotarpių kaitą, knygininkystės raidos savitumus ir kita. Retų knygų fondus kaupia, jų katalogus arba vadovus leidžia didžiosios bibliotekos, muziejai, bibliofilai, kolekcininkai. Pasaulyje vyksta retų knygų aukcionai. Brangiausia spausdinta knyga yra vokiečių spaustuvininko J. Gutenbergo 42 eilučių Biblija (1452–1455; jos egzempliorius 1987 parduotas už 4,9 milijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Pasaulinio garso retenybėms priklauso pirmosios spausdintos lietuviškos knygos, S. B. Chylinskio 1656–1659 į lietuvių kalbą išversta Biblija, nemaža dalis 17 amžiaus–20 amžiaus pradžios lietuviškų leidinių, kurių išliko pavieniai egzemplioriai.
2271