retabulas

retãbulas (lot. retabulum), katalikų altoriaus dalis – antstatas, galinė sienelė virš mensos. Retabulo centre dažniausiai komponuojamas paveikslas, skulptūra arba skulptūrinė grupė, viršuje – glorija arba skydas su monograma. Daromas iš medžio ir kitų medžiagų, gausiai puošiamas, auksuojamas. Retabulas susiklostė iš ankstyvaisiais viduramžiais vyravusio papročio puošti brangiais audiniais, vėliau – paveikslu už altoriaus esančią sieną. 9–11 a. retabulą sudarė vienas arba du paveikslai. Gotikinio retabulo forma buvo panaši į suveriamą trijų, vėliau penkių ir daugiau durų spintą (tapytas arba reljefinis triptikas, pentaptikas arba poliptikas), įtaisytą ant predelos. Renesanso epochoje retabulas įgijo sudėtingą, kintančią pagal stilių, dažnai kelių tarpsnių formą. Baroko ir rokoko laikais derinta tapybos, skulptūros ir achitektūros raiškos priemonės, dažnai vainikuotas glorija. Po Vatikano II Susirinkimo (1962–65) liturginės reformos retabulas nebeįrenginėjamas.