rtiniai iñdai, augalų apytakinio audinio karnienos elementai. Susideda iš gyvų, 0,3–0,6 mm (retai iki 2 mm) ilgio ir 0,02–0,08 mm skersmens rėtinių ląstelių. Rėtinių ląstelių sienelės plonos, celiuliozinės, nesumedėjusios. Jaunos ląstelės turi ląstelės branduolį, vėliau jis suyra. Rėtinių ląstelių galų sienelėse, kuriais jungiasi su kitomis tokiomis pat ląstelėmis, yra daug angelių. Pro angeles susijungę rėtinių ląstelių protoplastai sudaro sąlygas sultims su ištirpusiomis organinėmis medžiagomis tekėti po visą augalą. Rudenį rėtiniai indai užsikemša drebučių pavidalo medžiaga kalioze – iš gliukozės susidariusiu polisacharidu. Pavasarį kaliozė ištirpsta ir sultys vėl gali tekėti. Paprastai rėtiniai indai veiklūs būna vieną vegetacijos sezoną, daugiamečių augalų – 2–3 sezonus. Magnolijūnų skyriaus augalų greta rėtinių ląstelių dar būna lydimosios ląstelės, kurios susidaro iš tų pačių ląstelių kaip ir rėtinės ląstelės. Lydimosios ląstelės visą laiką išlieka su branduoliu ir citoplazma. Pušūnų, šertvūnų, pataisūnų ir kitų skyrių augalų rėtiniai indai lydimųjų ląstelių neturi.
849